Sušlapinkite pagaliuką ir įsmeikite jį į kurmiarausį. Kurmiai negali pakęsti kvapo ()
Kurmiai – dažna Lietuvos sodų problema. Vos prasidėjus pavasariui, jie pradeda kasti požeminius tunelius ir formuoti kurmiarausius. Kad jie nesunaikintų visos vejos bei lysvių, su jais reikia kovoti naudojant įvairias atbaidymo priemones. Tam galima pasitelkti vieną netikėtą medžiagą, kuri taip pat puikiai tinka vaismedžių purškimui.
© Beeki (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/mole-nature-animals-molehills-13299/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kurmiai gyvena po žeme ir savo aštriais nagais kasa platų tunelių tinklą. Tuo pat metu žemės paviršiuje jie suformuoja būdingus kauburėlius, kurie pirmiausia gadina vejos ir lysvių išvaizdą. Kurmių aktyvumas taip pat gali pažeisti augalų šaknų sistemą, dėl ko jie pradeda silpniau augti, o kartais net žūsta. Be to, kurmiai maitinasi dirvožemyje gyvenančiais organizmais, pavyzdžiui, sliekais, kurie yra naudingi, nes purena žemę.
Kurmis nėra žiemą mieganti rūšis, todėl išlieka aktyvus ištisus metus. Tačiau žiemą ir vėlyvą rudenį jis kasa koridorius kur kas giliau nei pavasarį ir vasarą. Šis nedidelis žinduolis yra labai judrus, ypač ryto valandomis – būtent tada atsiranda daugiausia kurmiarausių. Kurmis dirba apie keturias valandas, po kurių užmiega kitoms trims valandoms.
Pavasarį taip pat prasideda veisimosi laikotarpis, todėl būtent tada jis sode gali padaryti daugiau žalos. Kurmiai ypač mėgsta lietingus orus, nes tada dirva suminkštėja ir ją lengviau kasti, be to, tokiomis sąlygomis pasirodo daugiau sliekų. Vienas individas gali sukurti net vieno kilometro ilgio tunelių tinklą ir labai aršiai gina savo teritoriją.
Įsmeikite šalia kurmiarausio arba įmeskite į urvą
Bėgant metams sodininkai išbandė daugybę būdų, kaip atsikratyti kurmių sode. Egzistuoja specialūs preparatai kovai su kurmiais, kurių sudėtyje yra įvairių cheminių medžiagų. Deja, jie ne visada yra saugūs žmonėms, gyvūnams ir augalams. Todėl verta pirmiausia išbandyti natūralius atbaidymo metodus.
Vienas iš natūralių būdų – medžio dervos (deguto) naudojimas. Tai tiršta, lipni medžiaga, kuri savo konsistencija primena tradicinę dervą. Ji gaunama sausos medienos, anglies arba durpių distiliacijos proceso metu: žaliava sandariame inde kaitinama iki labai aukštos temperatūros, o išsiskiriančios dujos kondensuojasi – taip susidaro degutas.
Medžio derva skleidžia labai intensyvų kvapą, kuris efektyviai atbaido kurmius, taip pat ir pelėnus. Ją naudoti labai paprasta:
- Paruoškite kelis apie 3 cm skersmens medinius kuoliukus.
- Gausiai patepkite jų galus degutu.
- Taip paruoštus pagaliukus įsmeikite į šviežius kurmiarausius.
Taip pat galima degutu prisotinti nedidelius skudurėlius ir įmesti juos tiesiai į kurmio urvą. Svarbiausia, kad kenkėjai pajustų jiems nemalonų kvapą.
Kitas deguto panaudojimas sode
Kurmių atbaidymas – ne vienintelis deguto panaudojimo būdas sode. Iš jo taip pat galima paruošti specialų tirpalą vaismedžių purškimui. Dėl intensyvaus kvapo preparatas veikia kaip daugelio kenkėjų baidyklė: vabzdžiai praranda orientaciją ir nepajunta žiedų bei nokstančių vaisių aromato. Beržų degutas taip pat pasižymi baktericidinėmis ir fungicidinėmis savybėmis.
Purškalui paruošti reikės:
- Beržų deguto,
- Skysto muilo,
- Vandens,
- Kibiro.
Vieną šaukštą beržų deguto sumaišykite su šaukštu muilo, o gavę vientisą emulsiją, supilkite ją į kibirą ir užpilkite 10 litrų švaraus vandens.
Purkšti geriausia tada, kai temperatūra nusistovi aukščiau 10°C. Priemonę galima naudoti kas dvi savaites, kol medžiai išskleis pirmuosius lapus. Degutas puikiai tinka obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms ir trešnėms. Taip pat verta jį išbandyti ant vaiskrūmių: aviečių, serbentų ar agrastų.
![[ŽT] „Vietoj repelento pasodinkite šį augalą. Erkės išnyks akimirksniu!“](/photo/202506/11/10/thumb_381123__erke2.jpg)
