Sodinkite jį visur, kur galite. Jis veikia kaip „skydas“ nuo erkių ()
Šis įspūdingas astrinių šeimos augalas garsėja savybėmis, dėl kurių jis tampa natūraliu įkyrių voragyvių priešu.
© Erik_Karits (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/tick-lyme-insect-ixodes-scapularis-7624874/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Erkės gali pasirodyti ne tik tankiuose miškuose, bet ir nuosavuose soduose. Norint užkirsti kelią jų plitimui mūsų aplinkoje, verta pasisodinti Dalmatijos ramunę, dėl kurios šie voragyviai nesiartins prie poilsio zonų.
Pavasaris yra idealus metas planuoti želdinius, kurie apsaugos mūsų privačią erdvę nuo parazitų, platinančių Laimo ligą ar erkinį encefaliatą. Pavojingi gyviai vis dažniau aptinkami netoli terasų ir pavėsinių, o tai verčia sklypų savininkus ieškoti veiksmingų būdų apsaugoti savo artimuosius. Užuot griebusis agresyvių cheminių preparatų, galima pasikliauti gamta ir savo aplinkoje pasodinti augalų rūšis, sudarančias barjerą nekviestiems svečiams.
Dalmatijos ramunė ir jos unikalios apsauginės savybės
Šis įspūdingas astrinių šeimos augalas garsėja savybėmis, dėl kurių jis tampa natūraliu įkyrių voragyvių priešu. Jo veiksmingumo paslaptis – didelis kiekis piretrino. Tai medžiaga, kuri paralyžiuoja erkių nervų sistemą ir priverčia jas nedelsiant trauktis iš apsodintos teritorijos. Norint išnaudoti visą šios floros potencialą, sodinukus į dirvą geriausia sodinti ankstyvą pavasarį, kovo ir balandžio sandūroje, kai tik žemė pradeda įšilti saulėje.
|
Dalmatijos ramunė nėra itin reikli, tačiau sveikiausiai auga saulėtose vietose, pralaidžiame ir vidutiniškai drėgname dirvožemyje. Kasdienėje priežiūroje pakanka nepamiršti sistemingai šalinti nudžiūvusių žiedynų ir vengti perteklinio laistymo – tai užtikrins ilgalaikę ir estetišką apsaugą per visą vabzdžių aktyvumo laikotarpį.
Kokias kitas rūšis verta pasodinti sode?
Be minėtos Dalmatijos ramunės, kovoje su nekviestais svečiais puikiai padeda siauralapė levanda, kurios intensyvus aromatas erzina voragyvių receptorius ir atbaido juos nuo buvimo greta. Kitas sąjungininkas – paprastoji bitkrėslė, skleidžianti stiprų kamparo kvapą, sukuriantį parazitams beveik neįveikiamą barjerą. Taip pat verta rinktis katžolę, nes joje esantis nepetalaktonas veiksmingai atbaido ne tik erkes, bet ir įkyrius uodus, o tai gerokai padidina vakarinio poilsio terasoje komfortą.
Naminį apsauginį skydą gali papildyti kvapioji pelargonija (dar žinoma kaip jeronimas), kurios būdingas citrinų kvapas jau ištisas kartas naudojamas balkonams ir langams apsaugoti nuo vabzdžių vizitų. Visas šias rūšis geriausia sodinti grupėmis palei takus, nepamirštant kartu reguliariai pjauti veją – tai dar labiau sumažina riziką susidurti su voragyviais.
