Šimtmečių mitai pasitvirtino. Paslaptingos „skylės“ vandenyne gali akimirksniu praryti laivą ()
Šie reti, bet itin grėsmingi vandenyno reiškiniai gali kelti rimtą pavojų laivybai.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenynai slepia nuo žmonių daug pavojų. Atsitiktinės „vienišosios bangos“ jau tapo legendinėmis, tačiau mokslininkai nurodo, kad egzistuoja reiškiniai, galintys būti už jas dar pavojingesni. Kalbama apie paslaptingas duobes vandenyne, kurios buvo identifikuotos tik neseniai.
Nors amžius jūreiviai bijojo netikėtų, galingų bangų, vis daugiau dėmesio sulaukia ir mįslingos „vienišosios duobės“. Šie reti, bet itin grėsmingi vandenyno reiškiniai gali kelti rimtą pavojų laivybai. Daug metų mokslininkai į šiuos liudijimus nežiūrėjo rimtai, kaip ir į kitus jūreivių pasakojimus.
Dar 1826 m. prancūzų keliautojas Dumontas d'Urville'is aprašė bangas, siekiančias 24–30 metrų aukštį per audrą Indijos vandenyne. Tuo metu dauguma ekspertų buvo įsitikinę, kad bangos negali būti aukštesnės nei 9 metrai. Kaip ir kiti neįprasti stebėjimai, pasakojimai apie tokias milžines dažnai kėlė pašaipas. Viena iš išimčių buvo banga, kuri 1861 m. sugriovė Airijos švyturį.
|
Nepripažinimas pasakojimų apie neeilinius reiškinius buvo aiškinamas tuo, kad senovės burlaiviai buvo per trapūs, kad išgyventų susidūrimą su tokia „vienišąja“ banga. Dažnai aukos neturėdavo galimybės grįžti ir papasakoti, kas nutiko. Tik negausūs išgyvenusieji susidurdavo su įtarumu, o jų istorijos būdavo laikomos perdėtomis.
Lūžis įvyko 1995 m., kai 25,6 metro aukščio banga smogė Norvegijos naftos platformai „Draupner“. Šis įvykis galutinai patvirtino, kad jūreivių pasakojimai nebuvo vien tik vaizduotės vaisius. Tada buvo patvirtintas „vienišųjų bangų“ egzistavimas, kurios atsiranda staiga be įspėjimo ir gali būti daug aukštesnės už aplinkines bangas.
Naujausi tyrimai sutelkė dėmesį į mažiau žinomas, bet ne mažiau pavojingas „vienišąsias duobes“. Remiantis naujausiomis analizėmis, tai yra gilios įdubos jūros paviršiuje, atsirandančios prieš aukštas bangų keteras arba po jų. Mokslininkai, naudodamiesi ir EKA projektu „MaxWave“, dokumentavo tokių darinių egzistavimą tiek jūroje, tiek laboratorinėmis sąlygomis.
Specializuotų matematinių modelių taikymas leido paaiškinti, kaip susidaro tiek vienišosios bangos, tiek giliosios „duobės“. Priklausomai nuo bangos piko taško aplinkinių bangų atžvilgiu, jūros paviršiuje atsiranda arba aukšta banga, arba išskirtinai gili įduba. Abu šie reiškiniai laikomi labai retais ir keliančiais rimtą pavojų laivybos saugumui.
