Banginiai lieka šešėlyje: štai kokį 40 metrų „monstrą“ aptiko mokslininkai ()
Sukuria milžinišką „mirties zoną“.
© jogi031 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/whale-whale-fin-sperm-whale-norway-1632157/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiai medūzai Artūras Konan Doilis netgi paskyrė vieną savo kūrinių. Ji pagal ilgį lenkia mėlynąjį banginį – didžiausią gyvūną Žemėje.
Milžinas be smegenų, kaulų ir su 1000 geliančių čiuptuvų: ilgiausias pasaulio jūrų gyvūnas
Ilgiausiu gyvūnu planetoje oficialiai laikoma liūto karčių medūza, kurios čiuptuvai gali siekti daugiau nei 36 metrus. Šis jūrų milžinas neturi smegenų, skeleto ar kraujo, tačiau yra vienas efektyviausių Arkties plėšrūnų. Apie Cyanea capillata savybes ir jos svarbą ekologams pasakoja biologas Scott Travers leidinyje „Forbes“.
|
Šios rūšies tyrimų istorija įspūdinga: 1865 m. Masačusetso pakrantėje buvo išmesta negyva medūza, kurios „varpo“ skersmuo siekė 2,1 metro. Tačiau tikras rekordas buvo pasiektas matuojant čiuptuvus – jie siekė net 36,6 metro ilgį, daugiau nei bet kurio užfiksuoto mėlynojo banginio.
Medūzos kūnas primena aštuonkampę žvaigždę, o kupolas padalytas į aštuonias dalis, kiekvienoje jų – iki 150 čiuptuvų. Suaugęs individas gali turėti daugiau nei 1000 nuodingų gijų. Spalva priklauso nuo amžiaus: jaunos medūzos blyškiai oranžinės, didesnės – sodrių spalvų, nuo ryškiai avietinės iki tamsiai violetinės.
Ląstelinis harpūnas: stulbinantis greitis
Kiekvienas čiuptuvas padengtas geliančiomis ląstelėmis – nematocistomis, veikiančiomis kaip biologiniai harpūnai. Kai auka paliečia giją, ląstelė iššauna nuodus per mažiau nei 700 nanosekundžių. Smūgio greitis siekia 18 m/s (apie 65 km/val.), o tai vienas greičiausių mechaninių reiškinių gamtoje.
Medūza nepersekioja grobio, tačiau puikiai pasinaudoja pasyvia medžiokle – silpni pulsuojantys judesiai leidžia plaukti kartu su vandenyno srovėmis, o išskleistais čiuptuvais ji sukuria milžinišką „mirties zoną“. Toks būdas ypač svarbus maisto stokojančioje Arkties aplinkoje.
Gigantizmo kaina
Ilgi čiuptuvai sumažina judėjimo efektyvumą 80–90 %. Medūza tapo puikiu plėšrūnu, bet prastesniu plaukiku. Tačiau vandenyno srovės padeda judėti, o želė pavidalo kūnas beveik visas sudarytas iš vandens – tai leidžia išaugti milžinišką dydį net skurdžiomis sąlygomis.
Ateities vandenynai
Medūzos tapo globalių pokyčių rodikliu. Klimato atšilimas ir intensyvi žvejyba kuria joms palankias sąlygas – mažėja natūralių konkurentų, šiltesnis vanduo spartina dauginimąsi, todėl populiacijos didėja. Be smegenų, bet ištvermingos, šios jūrų milžinės tapo vienomis ištvermingiausių mūsų planetos gyventojų.
