Internete – šokas. Bus išskersta 1350 Baltijos jūros ruonių ()
Švedijos aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą dėl šių metų ruonių medžioklės prie šalies krantų. Internete kilo tikra audra – pasipylė pasipiktinusių žmonių komentarai.
© Andreas Trepte, CC BY-SA 2.5 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Grey_seal_Halichoerus_grypus_young.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sumedžiojimo kvotos buvo padidintos, o 2026 m. bus sumedžiota 350 ruonių daugiau nei pernai. Tai skirta nuraminti žvejų, kaltinančių ruonius žuvų vagyste, susirūpinimą.
Prie Švedijos krantų, įskaitant Baltijos jūros pakrantę, galima rasti tris ruonių rūšis. Viena iš jų – pilkasis ruonis (Halichoerus grypus), taip pat aptinkamas ir Lietuvoje.
Be pilkųjų ruonių, Baltijos jūroje taip pat gyvena žieduotieji ruoniai (Pusa hispida), kurių oda padengta savitu žiedo formos arba apskritimo raštu.
Taip pat aptinkamas ir paprastasis ruonis (Phoca vitulina).
Visos trys rūšys gyvena Europos vandenyse, įskaitant Baltijos jūrą, ir yra aptinkamos prie Švedijos krantų. Švedija priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą šiais metais padidinti sumedžiojamų pilkųjų ruonių skaičių. Švedijos aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad tai bus 350 gyvūnų daugiau nei praėjusiais metais, o tai reiškia, kad Švedijoje bus sumedžiota 1350 ruonių.
🦭
— Dr Tom Montgomery (@DrTOMontgomery) March 24, 2026
Sweden has given permission for 1,350 grey seals and hundreds of harbour and ringed seals to be shot.
Overfishing, agricultural runoff, warming and toxins from dumped munitions have collapsed many fish stocks in the Baltic Sea.
Slaughtering marine mammals won’t fix us. pic.twitter.com/QzDa2N9kCv
|
Švedijos agentūra savo sprendimą grindžia ruonių poveikiu žuvininkystei.
„Ruoniai ir kormoranai suėda didelius kiekius žuvų. Tai turi rimtų pasekmių tiek ekosistemoms, tiek žuvų ištekliams, todėl jas reikia stiprinti“, – pranešime spaudai aiškino kaimo reikalų ministras Peteris Kullgrenas.
Ši užduotis pavesta Švedijos aplinkos apsaugos agentūrai, kuri ketina teikti pirmenybę Baltijos jūros žuvų išteklių atkūrimui ruonių sąskaita.
Kol kas sprendimai dėl pilkųjų ruonių, kurių populiacija Baltijos jūroje yra gerai ištirta ir suskaičiuota, jau priimti. Iš 1350 gyvūnų, numatytų išskersti, tai yra pilkieji ruoniai.
Švedijos valdžios teigimu, pilkieji ruoniai daro didžiausią žalą žuvininkystei ir juos bus leidžiama medžioti visoje Skandinavijos šalies Baltijos jūros pakrantėje. Sprendimas galios iki 2027 m. pradžios, tačiau medžioklė bus suskirstyta į skirtingus laikotarpius.
Tačiau dėl žieduotojo ruonio sprendimas dar nepriimtas. Švedijos aplinkos apsaugos agentūra nurodė, kad jai reikia daugiau informacijos apie šios rūšies populiacijos tendencijas.
Tačiau nuo 2026 m. balandžio 20 d. iki gegužės 20 d., taip pat nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2027 m. sausio 31 d. ir nuo 2027 m. vasario 1 d. iki 2027 m. balandžio 19 d. tam tikruose Švedijos regionuose – Hallando, Vestra Jotalando ir Skonės salose, esančiose Baltijos ir Šiaurės jūrų sandūroje – bus galima nužudyti 200 ruonių.
Šiaurės Atlanto jūrų žinduolių komisijos duomenimis, Šiaurės Atlanto ir gretimų jūrų vandenyse – nuo Labradoro ir Niufaundlendo Kanadoje iki Islandijos, Britų salų, Lamanšo sąsiaurio, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros – gyvena apie 650 000 pilkųjų ruonių. Jie medžiojami ne tik Švedijoje, bet ir Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje, Kanadoje ir Škotijoje.
Žieduotasis ruonis paplitimo arealas yra platesnis, nes be Šiaurės Atlanto ir Šiaurės Europos jūrų, jis gyvena ir Arktyje iki pat ašigalio. Atskiri gėlavandeniai šio ruonio porūšiai aptinkami Ladogos ežere Rusijoje ir Saimos ežere Suomijoje, o Šiaurės pusrutulyje jų populiacija siekia 3,5 milijono individų.
Paprastasis ruonis yra rūšis, gyvenanti Europos ir Šiaurės Amerikos pakrančių vandenyse. Šie gyvūnai yra saugomi Svalbarde ir Grenlandijoje. Apskaičiuota, kad paprastųjų ruonių populiacija siekia 200 000 individų.
Ruoniai Lietuvoje
Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje dažniausiai susiduriame su viena pagrindine rūšimi, tačiau užklysta ir svečių. Štai kas pas mus lankosi:
1. Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus)
Tai dažniausiai Lietuvoje sutinkama rūšis. Baltijos jūroje gyvena specifinis jų porūšis.
Išvaizda: Patinai gali sverti iki 300 kg, turi ilgą, „šunišką“ snukį. Jų kailis tamsiai pilkas su šviesiomis dėmėmis.
Kur pamatyti: Dažniausiai juos galima išvysti besišildančius ant akmenų ties Kopgaliu (prie Melnragės molų) arba poilsiaujančius nuošalesniuose paplūdimiuose.
Būklė: Nors populiacija atsigauna, jie vis dar saugomi. Lietuvos jūrų muziejus kasmet gydo ir į laisvę paleidžia nusilpusius šios rūšies jauniklius.
2. Žieduotasis ruonis (Pusa hispida)
Tai retesnis svečias mūsų vandenyse. Jie yra gerokai mažesni už pilkuosius ruonius.
Išvaizda: Kailis papuoštas šviesiais žiedais su tamsiu viduriu (iš čia ir pavadinimas). Snukis trumpas, primenantis katės.
Problema: Šiai rūšiai gyvybiškai reikalingas ledas jaunikliams vesti. Kadangi Baltijos jūra ties Lietuva užšąla retai, jie čia dažniausiai tik atklysta maitintis iš šiaurinių regionų (Estijos, Suomijos įlankų).
3. Paprastasis ruonis (Phoca vitulina)
Lietuvos pakrantėse tai ypatingai reta rūšis.
Daugiausia jie paplitę pietvakarinėje Baltijos dalyje (prie Danijos, Švedijos krantų).
Lietuvoje fiksuojami tik pavieniai, atsitiktiniai stebėjimai.
Kol švedai žudo ruonius, Lietuvoje jie yra griežtai saugomi. Tai ne tik moralinė nuostata, bet ir teisiškai įtvirtinta apsauga, apimanti tiek nacionalinius įstatymus, tiek tarptautinius susitarimus.
Štai pagrindiniai faktai apie jų apsaugą:
1. Lietuvos raudonoji knyga
Visos trys Baltijos jūros ruonių rūšys yra įrašytos į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą:
Pilkasis (ilgasnukis) ruonis: Nors jų populiacija Baltijos jūroje atsigauna (skaičiuojama apie 40 000–50 000 individų), Lietuvoje jie vis tiek saugomi, nes mūsų pakrantėse jie nesiveisia, o tik užklysta pailsėti ar maitintis.
Žieduotasis ir paprastasis ruonis: Šios rūšys yra ypač retos, todėl jų apsaugos statusas dar griežtesnis.
2. Teisinė apsauga ir draudimai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus:
- Draudžiama medžioti: Ruonių medžioklė Lietuvoje yra visiškai uždrausta (skirtingai nei, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje, kur taikomos nedidelės kvotos populiacijos reguliavimui).
- Draudžiama trikdyti: Tyčinis ruonių vaikymas, gąsdinimas ar jų poilsio vietų niokojimas laikomas pažeidimu, už kurį gresia administracinės baudos (nuo kelių šimtų eurų) bei žalos gamtai atlyginimas.
- Apsauga nuo žvejybos: Nors ruoniai dažnai įsipainioja į žvejų tinklus, galioja taisyklės, siekiančios mažinti šią šalutinę žvejybos žalą.
3. Pagalba ir reabilitacija
Lietuva yra viena iš nedaugelio regiono šalių, turinčių modernų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą Kopgalyje (priklauso Lietuvos jūrų muziejui).
Kiekvieną pavasarį čia patenka apie 20–25 nusilpę ar sužeisti ruonių jaunikliai.
Valstybė (per Aplinkos ministeriją) skiria lėšų jų gydymui, maitinimui ir vėlesniam paleidimui atgal į jūrą.
Ką daryti radus ruonį paplūdimyje?
Kadangi jie saugomi, geriausia pagalba – netrukdyti.
- Išlaikykite atstumą: Nepriartėkite arčiau nei per 50 metrų.
- Sulaikykite augintinius: Šunys gali ne tik išgąsdinti ruonį, bet ir užsikrėsti ligomis (arba patys sužaloti gyvūną).
- Stebėkite: Jei ruonis atrodo sužeistas, kruvinas ar akivaizdžiai nusilpęs, skambinkite 112 arba tiesiogiai Jūrų muziejaus specialistams.
