Jis ėda auksą ir virsta neįveikiamu šarvuočiu ()
Šis organizmas tiesiogine prasme „medžioja“ aukso daleles.
© Alchemist-hp (talk) www.pse-mendelejew.de, CC BY-SA 3.0 DE | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gold-crystals.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pamirškite viską, ką žinojote apie auksą kaip apie inertišką, „mirusį“ metalą. Australijos mokslininkai aptiko sutvėrimą, kuriam taurusis metalas yra ne prabangos simbolis, o kasdienis maistas ir statybinė medžiaga šarvams. Tai, ką daro šis grybelis, skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau pasekmės gali pakeisti visą aukso gavybos pramonę.
Auksas vertinamas būtent dėl to, kad jis „nereaguoja“ – nerūdija, nesioksiduoja ir išlieka nepakitęs tūkstantmečius. Tačiau paprastas dirvožemio grybas Fusarium oxysporum nusprendė nepaisyti chemijos dėsnių. Australijos tyrėjų atradimas Boddingtono regione privertė mokslo pasaulį aiktelėti: šis organizmas tiesiogine prasme „medžioja“ aukso daleles.
Biologinis alchemikas: tirpdo ir „velkasi“ auksą
|
Tyrimo vadovas dr. Tsing Bohu šį procesą vadina „neįprastu ir keistu“. Grybelis naudoja itin agresyvias chemines reakcijas, kad oksiduotų aplinkoje esantį auksą, jį ištirpintų, o tada vėl nusodintų ant savo gijų, tik jau kietų mikrodalelių pavidalu.
Rezultatas? Grybelis pasidengia spindinčiu aukso apvalkalu. Tai nėra tik estetinė detalė – mokslininkai pastebėjo, kad „auksiniai“ grybai auga greičiau, tampa stambesni ir kur kas efektyviau plinta aplinkoje nei jų „vargšai“ giminaičiai. Auksas jiems tarnauja kaip katalizatorius biologiniams procesams ir apsauginis skydas.
Nuo dirvožemio iki pramonės revoliucijos
Nors Fusarium oxysporum yra plačiai paplitęs visame pasaulyje (kai kurios jo atmainos net sukelia ligas augalams), būtent Australijos aukso telkiniuose jis pademonstravo savo tikrąją galią. Tai pirmasis tiesioginis įrodymas, kad grybai aktyviai dalyvauja aukso cikle Žemės paviršiuje.
Kodėl tai svarbu mums?
Šis atradimas atveria neįtikėtinas galimybes:
- biologinė žvalgyba. Kur auga „auksiniai“ grybai – ten giliai po žeme slepiasi didžiuliai metalo telkiniai;
- žalioji kasyba. Vietoj nuodingų chemikalų (pavyzdžiui, cianido), aukso išgavimui ateityje galime pasitelkti šiuos mikroorganizmus.
Atrodo, kad gamta jau seniai rado būdą, kaip valdyti brangiausią planetos metalą. Mums tereikia išmokti šia „grybų alchemija“ pasinaudoti.
