Baltijos jūroje tvyro 1,6 milijono tonų. Jiems tai rojus ()
Autorių nuomone, atrodo, kad trotilu užpildyti sviediniai yra viena nesvetingiausių vietų gyvybei vystytis.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liubeko įlankoje Baltijos jūroje guli 1,6 mln. tonų nepanaudotos amunicijos, daugiausia iš laikotarpio po Antrojo pasaulinio karo. Žurnale „Communications Earth & Environment“ aprašytas tyrimas rodo, kad ant surūdijusių sviedinių ir minų susiformavo ištisos jūrinių organizmų bendrijos. Jūrų biologas Andrejus Vedeninas šią vietą tyrė 2024 m., naudodamas nuotoliniu būdu valdomą aparatą, nuleistą iš tyrimų laivo ALKOR. Tarp Hafkrugo (Haffkrug) ir Pelcerhakeno (Pelzerhaken) sąvartynų jis išvydo ne tik karo liekanas, bet ir tankiai apgyvendintus dugno fragmentus.
Ant metalinių amunicijos dalių tyrėjai užfiksavo dumblių, dvigeldžių moliuskų, krabų, žuvų, jūros žvaigždžių ir aktinijų. Tyrimo autorių teigimu, organizmai apaugo korpusus, transportavimo dalis, galvučių likučius ir atviras sprogdiklių nišas. Autorių nuomone, atrodo, kad trotilu užpildyti sviediniai yra viena nesvetingiausių vietų gyvybei vystytis.
Liubeko įlanka: gyvybė ant bombų, minų ir torpedų
A. Vedeninas pažymi, kad dalis jūrų gyvūnų mieliau rinkosi senų sviedinių paviršius nei aplinkines uolas, gulinčias ten šimtus tūkstančių metų. Tyrėjo nuomone, metalinės konstrukcijos suteikia geresnes vietas prisitvirtinti ir pasislėpti. Tarp dažniausiai sutinkamų rūšių buvo aktinijos, jūros žvaigždės, hidroidų polipų kolonijos ir daugiašerės kirmėlės. Korozijos laipsnis paprastai neturėjo įtakos faunos gausai ant paviršiaus, nors aktinijos dažniau rinkosi geriau išsilaikiusius metalinius gaubtus.
Baltijos jūroje tirpstantis trotilas išlieka grėsme
Tyrėjai taip pat aptiko objektų, kurie buvo taip stipriai suirę, jog apnuogino kietą sprogstamąją medžiagą su oro burbuliukų paliktomis kiaurymėmis. Šios dalys liko tuščios, o daugiašerės kirmėlės jų vengė. Tačiau tai nereiškia, kad sąvartynas nustojo būti pavojingas.
|
Amunicijos rajone trotilo koncentracija buvo gerokai didesnė nei kitose Liubeko įlankos dalyse ar apskritai Baltijos jūroje. Organizmų pavojaus lygis priklausė nuo to, kokį objektą jie apgyvendino.
„Popular Mechanics“ pabrėžia, kad ši problema neapsiriboja viena vieta. Sena amunicija jūroje pamažu tirpsta, o cheminiai junginiai laikui bėgant gali patekti į organizmus, kurie vėliau atsiduria žmonių mitybos grandinėje – tarp jų yra ir tokios žuvys kaip plekšnės bei menkės.
A. Vedeninas pasiūlė šalinti senus užtaisus ir pakeisti juos saugiais objektais. Jo nuomone, Vokietijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje nauji kieti pagrindai galėtų atlikti apsauginę funkciją ir sukurti sąlygas, artimesnes natūralioms.
