Po vandeniu gali slypėti naujas Azijos lobis. Kinija ką tik atskleidė savo žemėlapį ()
Japonija ieško metalų 6000 metrų gylyje, o Kinija ką tik pristatė įrankį, galintį visam laikui pakeisti pramonę.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konfliktai dėl ateities pramonės nebūtinai prasideda liejyklose, akumuliatorių gamyklose ar prie derybų stalų. Vis dažniau jų pradžia slypi kur kas giliau – ten, kur prasideda kova dėl elementų, reikalingų elektros variklių, vėjo turbinų, elektronikos, medicinos sistemų ir karinės įrangos gamybai. Retieji žemės metalai jau seniai nebėra tik įdomybė, pastaraisiais metais jie tapo vienu iš šiuolaikinės ekonomikos pamatų. Tad kas bendro tarp jų, Kinijos ir jos vykdomo jūros dugno kartografavimo?
Kinija nebenori spėlioti, kas slypi po dugnu
Kinijos gamtos išteklių ministerija ką tik paskelbė pirmąjį tokį išsamų rytinių šalies akvatorijų dugno nuosėdų geocheminį atlasą. Tai beveik du dešimtmečius trukusių Geltonosios ir Rytų Kinijos jūrų tyrimų rezultatas. Praktiškai tai yra dokumentas, pagrįstas daugiau nei 20 000 stebėjimo taškų, rodantis dešimčių elementų, įskaitant retuosius žemės metalus, geležį, manganą ir varį, pasiskirstymą, koncentraciją bei paplitimo dėsningumus.
|
Kinijos žiniasklaida šį dokumentą pavadino „navigaciniu žemėlapiu“ jūrų teritorijų plėtrai ir apsaugai. Žinoma, Kinija tik dabar nesužinojo, kad jūros dugne gali būti vertingų išteklių. Tačiau šalis nustojo veikti apgraibomis – toks žemėlapis leidžia apriboti „aklas“ paieškas ir greičiau nustatyti tiek perspektyvias žaliavų sritis, tiek ekologiškai jautrias zonas. Kitaip tariant, žemėlapis skirtas vienu metu ir eksploatacijai, ir aplinkosaugos rizikų valdymui.
Tai skamba protingai, tačiau reikia nepamiršti, kad jis apima ir Rytų Kinijos jūrą – akvatoriją, susijusią su ilgalaikiu Kinijos ir Japonijos ginču dėl negyvenamų Senkaku salų. Čia geologija labai lengvai susiduria su politika.
Japonija nelieka nuošalyje lenktynėse dėl povandeninių lobynų
Kinijos žemėlapio publikavimas sutapo su momentu, kai Japonija taip pat vis aktyviau leidžiasi po vandeniu ieškoti savų išteklių. 2026 m. vasario pradžioje japonai pranešė apie pirmą sėkmingą retųjų žemės metalų prisotinto dumblo išgavimą iš maždaug 6000 metrų gylio Minamitori rajone, esančiame apie 1900 kilometrų į pietryčius nuo Tokijo. Tai buvo pirmoji pasaulyje nepertraukiama tokios medžiagos kėlimo iš tokio gylio į tyrimų laivą operacija.
Mėginiuose buvo rasta disprozio ir neodimio, kurie būtini elektros variklių magnetams, taip pat gadolinio ir terbio, naudojamų pažangesnėse technologijose. Jei po analizės neiškils rimtų problemų, Japonija ketina pereiti prie pilno masto gavybos bandymo 2027 m. vasarį. Tačiau tarp bandomojo medžiagos paėmimo ir stabilios, pelningos bei politiškai saugios tiekimo grandinės sukūrimo yra milžiniška praraja. Vien faktas, kad kažkas slūgso kelių kilometrų gylyje, dar nereiškia, kad tai pavyks išgauti pigiai, greitai ir be šalutinės žalos.
Naujasis žemėlapis – ne tik geologija
Oficialiai naujasis Kinijos „povandeninių lobių žemėlapis“ turi remti jūrų teritorijų plėtrą ir apsaugą. Tai tiesa, tačiau kartu tokie duomenys didina valstybės galimybes planuoti investicijas, nustatyti apsaugos zonas ir stiprinti savo administracinį buvimą ten, kur nubrėžtos jautrios interesų ribos. Tai nėra tiesioginis įrodymas apie planuojamą neatidėliotiną gavybą ar dokumento karinį pobūdį, o veikiau signalas, kad šiuolaikinėje jūrų politikoje mokslas, administracija, pramonė ir saugumas vis dažniau naudojasi tais pačiais duomenimis.
„Reuters“ neseniai aprašė kur kas platesnę Kinijos vykdomą vandenyno dugno kartografavimo kampaniją Ramiojo, Indijos ir Arkties vandenynų regionuose. Agentūros cituojamų ekspertų teigimu, surinkti duomenys pritaikomi ne tik civilinėms reikmėms, bet ir povandeninių laivų operacijoms, jutiklių išdėstymui bei povandeninės aplinkos žvalgybai. Tai automatiškai nereiškia, kad Rytų Kinijos jūros atlasas buvo sukurtas kariuomenei. Tačiau tai parodo svarbią tendenciją – patys duomenys vis dažniau tampa strateginiu ištekliu.
_4_(16848647509).jpg)
