Grynas auksas veržiasi lauk: Žemės gelmės atveria savo seifus  ()

Giliai po mūsų kojomis.



© https://www.pexels.com/photo/photo-of-a-volcano-eruption-24778744/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Giliai po mūsų kojomis, pačiame Žemės centre, vyksta procesai, kurie anksčiau buvo laikomi neįmanomais. Kaip rašo „Earth.com“, mokslininkai nustatė, kad dalis aukso iš planetos branduolio pamažu juda į viršų.

Po Žemės pluta ir mantija slypi didžiuliai aukso ir kitų metalų, pavyzdžiui, rutenio, kiekiai. Ilgą laiką manyta, kad jie yra „užrakinti“ maždaug 3000 kilometrų gylyje ir niekada nepasieks paviršiaus. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad taip nėra.

Getingeno universiteto profesorius Nielsas Messlingas teigia, kad tyrimų rezultatai buvo netikėti: paaiškėjo, jog medžiagos iš branduolio, įskaitant auksą, gali patekti į viršesnius Žemės sluoksnius.

Žaidimų pelė verta jūsų dėmesio: akį traukiantis tinklelio korpusas, vos 50 gramų svoris, puiki vertė už pinigus („White Shark DAGONET“ APŽVALGA)
3901 2

Dizainas yra neabejotina „White Shark DAGONET“ vizitinė kortelė. Tačiau šios kompiuterinės žaidimų pelės darbinės savybės savo lygiu nustebino išties gerąja prasme.

Išsamiau

Šio proceso pėdsakų mokslininkai rado Havajų salų ugnikalnių lavoje. Manoma, kad būtent per ugnikalnių išsiveržimus iš gelmių kylanti magma atneša šiuos metalus arčiau paviršiaus. Kitas tyrėjas, Mathiasas Willboldas, aiškina, kad išlydytos uolienos per milijonus metų perneša vertingus elementus ir prisideda prie salų formavimosi.

Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad Žemės branduolys nėra visiškai izoliuotas, kaip manyta anksčiau. Didžiuliai kiekiai įkaitusios mantijos medžiagos iš gilių sluoksnių kyla aukštyn ir pasiekia paviršių.

 

Svarbu suprasti, kad šis procesas vyksta labai lėtai – per milijonus metų. Tačiau per tokį laiką gali būti pernešami dideli metalų kiekiai. Kai kurie metalai, kuriuos šiandien naudojame technologijose ar medicinoje, galėjo kilti būtent iš giliausių Žemės sluoksnių.

Vis dėlto mokslininkai ramina – tai nereiškia, kad netrukus prasidės nauja aukso karštinė. Metalų kiekiai, pasiekiantys paviršių, yra per maži, kad juos būtų galima lengvai išgauti. Šis atradimas svarbesnis mokslui, nes padeda geriau suprasti, kaip susiformavo mūsų planeta prieš daugiau nei 4,5 milijardo metų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(9)
(3)
(6)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Naujienos iš interneto

Komentarai ()

Susijusios žymos: