Nuodų kokteilis iš čiaupo: 94% ES vandens mėginių rasta „amžinųjų chemikalų“ ()
Požeminis vanduo – uždelsto veikimo bomba. Lietuva – gėdos dešimtuke.
© José Manuel Suárez, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Water_drop_001.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos geriamojo vandens sistema išgyvena gilų lūžį. Kol žemyno šiaurė mėgaujasi krištolo skaidrumo kokybe, rytuose ir pietuose situacija tampa kritinė. Naujausi tyrimai atveria tikrą Pandoros skrynią: jūsų stiklinėje kasdien slepiasi nematomi nuodai.
„Amžinieji chemikalai“ – 94% Europos vandentiekio
Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl naujos kartos taršos. PFAS grupės medžiagos, dar vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, praktiškai nenyksta gamtoje ir kaupiasi žmogaus organizme.
Atlikus tyrimus 11-oje ES šalių, net 94 % vandentiekio vandens mėginių buvo aptikta trifluoracto rūgštis (TFA). Tai dar ne viskas. Europos gyventojų čiaupuose reguliariai fiksuojamas mikroplastikas bei daugiau nei 175 skirtingi farmaciniai junginiai – nuo antibiotikų iki hormoninių vaistų likučių.
Lietuva – tarp blogiausiųjų Europoje
|
Nors 19 iš 20 švariu vandenimi pasižyminčių pasaulio valstybių yra Europoje, žemyno viduje praraja milžiniška. Suomija, Islandija ir Nyderlandai pasiekė tobulą reitingą (100 balų iš 100).
Tuo tarpu Baltijos šalys ir Europos rytai ritasi į dugną. Aplinkosaugos veiksmingumo indekso duomenimis, dėl pasenusios infrastruktūros ir prasto nuotekų valymo Lietuva surinko vos 58,4 balo iš 100 ir atsidūrė gėdingame Europos dešimtuke šalia Rumunijos (56 balai) bei Latvijos (59,1 balo).
Požeminis vanduo – uždelsto veikimo bomba
Didžioji dalis – net 65 proc. – ES gyventojų naudoja požeminį vandenį. Tačiau „Vandens atlaso“ ataskaita rodo šiurpią realybę. Liuksemburge net 79 % požeminio vandens šaltinių yra prastos cheminės būklės. Čekijoje ši dalis siekia 55 %, Vokietijoje – 40 %.
Pagrindinis šio nuodų kokteilio variklis – intensyvus žemės ūkis. Briuselis kasmet priverstas išleisti kosminę 320 milijardų eurų sumą vien kovai su nitratais, kuriais dirvožemį užpila ūkininkai. Kas septintoje Europos stebėjimo stotyje nitratų kiekis viršija kritinę 50 mg/l ribą.
Pasauliniu mastu situacija dar baisesnė: apie 80 % visų nuotekų į aplinką vis dar išleidžiama visiškai nevalytos. Švaresnio vandens krizė tampa nebe ateities, o šios dienos išgyvenimo klausimu.
