„Baterija uolienoje“, esanti vandenyno dugne. Aptiko neįtikėtiną fenomeną – „tamsųjį deguonį“ (Video) ()
Kas būtų, jei vandenyno bedugnėje slypintis radinys galėtų išspręsti visas mūsų energetikos problemas?
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=URs6ycDCcpY&t=3s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas būtų, jei vandenyno bedugnėje slypintis radinys galėtų išspręsti visas mūsų energetikos problemas, bet kasybos pramonė jį sunaikins nespėjus ištirti?
Mokslininkai Klariono-Klippertono zonoje (CCZ), esančioje 4000 metrų žemiau jūros lygio, aptiko neįtikėtiną fenomeną – „tamsųjį deguonį“. Šis atradimas akloje vandenyno gelmėje, kur niekada nepatenka saulės šviesa, verčia iš naujo perrašyti biologijos vadovėlius. Kartu jis sukelia milžinišką kaktomušą tarp pelno siekiančių korporacijų ir planetos ateitį ginančių tyrėjų.
Akloji zona: Trilijonų vertas „baterijų miškas“
Tarp Havajų ir vakarinės Meksikos pakrantės driekiasi 4,5 milijono kvadratinių kilometrų ploto CCZ bedugnės lyguma. Šis milžiniškas, tamsus jūros ruožas yra gyvybinga, unikali ekosistema. Tačiau pasaulio galinguosius ji domina dėl kitos priežasties.
|
Dugne išmėtyti trilijonai bulvės dydžio uolienų – polimetalinių mazgelių. Tai tikras lobynas kasybos įmonėms.
- Nikelis ir kobaltas: kritiniai elektromobilių baterijų komponentai.
- Varis ir manganas: būtini žaliosios energijos infrastruktūrai.
- „Baterija uolienoje“: taip pramonininkai praminė šiuos gamtos sukurti klodus.
Žaliojo perėjimo šaukliai teigia, kad be jų žmonija nesugebės atsisakyti iškastinio kuro. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad šios uolienos atlieka funkciją, apie kurią niekas net neįtarė.
„Tamsusis deguonis“: akmenys, kurie kvėpuoja
Iki šiol mokslas sutarė dėl vieno: deguonį Žemėje gamina tik fotosintetinantys organizmai (augalai, dumbliai), naudojantys saulės šviesą. CCZ gelmėse valdo visiška tamsa. Nepaisant to, analizė atskleidė, kad polimetaliniai mazgeliai patys generuoja deguonį.
Tai vyksta dėl natūralaus geoelektrinio efekto – mazgeliai veikia kaip natūralios baterijos, kurios skaido vandens molekules (vykdo elektrolizę). Šis atradimas visiškai keičia žaidimo taisykles:
- Gali tekti perrašyti scenarijų, kaip gyvybė atsirado Žemėje. Ji galėjo užgimti ne seklumose, o kosminėje vandenynų tamsoje;
- Tai padidina tikimybę rasti gyvybę kitų planetų ar jų palydovų (pvz., Europos ar Encelado) polediniuose okeanuose.
Žalioji dilema: išgelbėti atmosferą ar nužudyti vandenyną?
Šis atradimas maksimaliai apsunkina derybas dėl giliavandenės kasybos reglamentų. Jis parodo, kaip mažai mes žinome apie vandenyno gelmes. Pasaulis atsidūrė paradoksaliioje situacijoje.
Jei kasybos bendrovės pradės masinį šių mazgelių siurbimą, jos sunaikins ne tik unikalias rūšis, bet ir natūralius deguonies generatorius, palaikančius gyvybę vandenyno dugne. Norėdami sukurti „žaliąsias“ baterijas paviršiuje, mes rizikuojame visiškai sterilizuoti giliavandenę ekosistemą.
Ar žmonija sugebės sustoti, kol nepadaryta nepataisoma žala? O gal pelno troškimas ir vėl nugalės mokslo argumentus? Aišku viena – tamsusis vandenyno dugnas nebėra tiesiog inertiška uolienų krūva. Tai gyvas, kvėpuojantis mechanizmas, kurį palietę galime sugriauti visos planetos balansą.
