Biblijos pranašystės pildosi? Paskutinė kova tarp gėrio ir blogio. Atvers kelią „karaliams iš saulėtekio pusės“ ()
Šiandienos kontekste tai virto humanitarine bomba.
.jpg)
© Carole Raddato from Frankfurt, Germany, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:The_Euphrates_River_in_Turkey,_Rumkale_(52031477798).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Senovės pranašystės ir modernus mokslas susidūrė viename taške. Tai, kas prieš tūkstančius metų buvo aprašyta Apreiškimo knygoje kaip pasaulio pabaigos ženklas, šiandien tampa negailestinga palydovinių nuotraukų realybe. Eufrato upė, kadaise maitinusi galingiausias civilizacijas, tiesiog nyksta akyse.
Šeštasis angelas ir išdžiūvusi vaga
Biblijoje, Apreiškimo knygoje, Eufratas minimas kaip vieta, kur prasidės paskutinė kova tarp gėrio ir blogio. 16-ajame skyriuje rašoma, kad šeštajam angelui išliejus Dievo rūstybės dubenį, didžiosios upės vandenys išdžius, atverdami kelią „karaliams iš saulėtekio pusės“.
|
Nors teologai šias eilutes šimtmečius interpretavo metaforiškai, naujausi „Iflscience“ skelbiami duomenys rodo, kad „apokalipsė“ turi labai konkretų fizinį pavidalą.
Skaičiai, kurie gąsdina: prarasta viena Negyvoji jūra
Mokslininkai, tyrinėję Tigro ir Eufrato baseinus (apimančius Turkiją, Siriją, Iraką ir Iraną), pateikė sukrečiančias išvadas:
- 144 mln. kubinių kilometrų. Tiek gėlo vandens regionas prarado vos per kelerius metus;
- Negyvosios jūros atitikmuo. Būtent toks vandens kiekis tiesiog išgaravo arba buvo išnaudotas;
- Terminas – 2040 metai. Irako vandens išteklių ministerija prognozuoja, kad po mažiau nei dviejų dešimtmečių upė gali visiškai nustoti tekėti.
Kodėl tai vyksta? Dievo rūstybė ar žmogaus klaidos?
Nors senovės žmonėms Eufrato dingimas būtų reiškęs dieviškąjį teismą, šiandienos tyrėjai beda pirštu į kur kas žemiškesnes, bet ne mažiau pragaištingas priežastis:
- klimato krizė. Ekstremalios sausros ir kylanti temperatūra sekina baseiną;
- užtvankų karai. Turkijos ir Sirijos statomos užtvankos prieš srovę drastiškai mažina vandens debitą žemiau esančioms šalims;
- vandens vadybos chaosas. Nekontroliuojamas vandens naudojimas žemės ūkiui naikina likusius išteklius.
Nuo civilizacijos lopšio iki dykumos
Senovės sumerams ar babiloniečiams Eufratas buvo gyvybės garantas. Jo išsekimas tuomet būtų reiškęs neišvengiamą badą ir civilizacijos žlugimą. Šiandienos kontekste tai virto humanitarine bomba: milijonai žmonių Irake ir Sirijoje netrukus liks be geriamojo vandens ir pragyvenimo šaltinio.
Nors mokslininkai šio reiškinio dar nevadina bibline apokalipse, jie sutinka dėl vieno – tai didžiausia mūsų laikų aplinkos katastrofa, kuri keičia Artimųjų Rytų veidą negrįžtamai.
