Turime žemėlapį, kuriame nurodytos dar neatrastų išteklių vietos. Pusė pasaulio trina rankas nuo šios minties ()
Naujasis žemėlapis leidžia nustatyti teritorijas, kuriose vertingų žaliavų aptikimo tikimybė yra didžiausia.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gamtinių išteklių gavybos tema kelia dvejopus jausmus. Viena vertus, tokie telkiniai turi milžinišką technologinį potencialą, kita vertus, matome vis didėjančią aplinkos degradaciją ir vertingų išteklių, tokių kaip vanduo, eikvojimą. Vis dėlto negalima apsimesti, kad tai, ką pasiekė Kembridžo universiteto mokslininkai, turėtų praeiti be jokio atgarsio. Jie pristatė proveržį žymintį geologinį žemėlapį, kuris gali padėti pasauliui atrasti naujus retųjų žemės metalų telkinius – žaliavas, itin svarbias šiuolaikinėms technologijoms ir energetikos transformacijai. Šiame kontekste ypač svarbūs atrodo seniausi žemynų fragmentai, po kuriais, kaip manoma, slypi milžiniški, iki šiol neišnaudoti elementų ištekliai, būtini elektromobilių, vėjo turbinų, išmaniųjų telefonų ir karinių sistemų gamybai.
|
Retieji žemės metalai, žinoma, nėra tokie reti, kaip galėtų sufleruoti jų pavadinimas, tačiau jie kelia kitą problemą: labai sunku rasti vietas, kuriose jų koncentracija būtų pakankamai didelė, kad gavyba būtų ekonomiškai naudinga. Šiuo metu šių žaliavų rinkoje stipriai dominuoja Kinija, ir man tai ne itin patinka. O ką jau kalbėti apie Vakarų valstybių pareigūnus, kurie nerimauja dėl tiekimo saugumo ir priklausomybės nuo vieno gamintojo?
Būtent todėl naujų telkinių paieška tapo vienu svarbiausių šiuolaikinės geologijos ir ekonomikos iššūkių. Kembridžo mokslininkų komanda sutelkė dėmesį į žemynų fragmentų, vadinamų kratonais, analizę. Tai itin seni ir stabilūs Žemės plutos dariniai, kurie per milijardus metų išliko beveik nepakitę. Mokslininkai nustatė, kad tam tikro tipo uolienos, esančios po šiomis struktūromis, gali rodyti turtingų retųjų žemės metalų telkinių buvimą. Sujungę geocheminius, geofizinius duomenis ir kompiuterinius modelius, jie sukūrė savotišką „lobių žemėlapį“, nurodantį regionus, turinčius didžiausią gavybos potencialą.
Didžiausią mokslininkų susidomėjimą kelia uolienos, susiformavusios giliai Žemės mantijoje ir prieš milijardus metų intensyvių geologinių procesų metu iškeltos arčiau paviršiaus. Būtent jose gali būti susitelkę vertingi elementai, tokie kaip neodimis, disprozis ir terbis. Šie elementai naudojami stiprių magnetų gamybai, o pastarieji, be kita ko, yra būtini elektromobiliuose ir moderniose vėjo turbinose.
Kadangi naujasis metodas gali reikšmingai sutrumpinti naujų telkinių paieškos laiką ir sumažinti jos kaštus, sunku tam prieštarauti. Iki šiol reikėdavo atlikti brangius gręžinius vietovėse, kurios dažniausiai būdavo parenkamos remiantis ribotais geologiniais duomenimis. Naujasis žemėlapis leidžia nustatyti teritorijas, kuriose vertingų žaliavų aptikimo tikimybė yra didžiausia, todėl ateities žvalgybos darbai gali tapti kur kas efektyvesni. Pasak mokslininkų, panašių telkinių gali būti, pavyzdžiui, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje.
