Štai kodėl laivų kapitonai virš šitos vietos plaukia susikaupę – po jais Didžiojo kanjono pusbrolis, tik trigubai baisesnis ()
Šokiruojantis atradimas tarp Aliaskos ir Sibiro.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=F8RKY_lXygs&t=2s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad ši vieta – tik tamsi, šalta ir visiškai mirusi planeta Žemės gelmėse. Tačiau tai, ką jie išvydo nuleidę kameras į sunkiai prieinamą povandeninį kanjoną tarp Aliaskos ir Sibiro, visiškai sujaukė tyrėjų protus. Vienos ekspedicijos metu čia užfiksuota net 70 000 sunkiai protu suvokiamų gyvybės formų.
Beringo jūros dugne slypi vieta, prieš kurią nublanksta net garsiausi pasaulio stebuklai. Čia driekiasi Žemčugo kanjonas – paslaptinga povandeninė bedugnė, kurios gylis siekia daugiau nei 2600 metrų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti šį mastą: ši bedugnė yra gerokai gilesnė ir didesnė už garsųjį Didįjį kanjoną JAV. Mokslininkų skaičiavimais, jos tūris siekia protu nesuvokiamus 8500 kubinių kilometrų, todėl tai gali būti pats didžiausias visoje mūsų planetoje.
Ledynmečio palikimas ir upės, tekėjusios į prarają
|
Kaip atsirado ši gigantiška anomalija? Mokslininkai teigia, kad kanjonas susiformavo ledynmečio metu, kai pasaulinis jūros lygis buvo žymiai žemesnis. JAV geologijos tarnybos tyrėjai išsiaiškino, kad galingos Jukono ir Kuskokvimo upės kadaise tekėjo tiesiai į šį povandeninį slėnį. Vėliau milžiniškos nuošliaužos ir tūkstantmečius trukusi erozija išraižė dabartinę, šiurpą keliančią jo formą.
Gyvybės anomalija: 70 000 bestuburių aklinoj tamsoj
Nors iš pirmo žvilgsnio ši vieta atrodo kaip visiškai negyva, slegianti bedugnė, realybė sukrėtė biologus. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija šią teritoriją skambiai vadina „žaliąja juosta“. Tai unikali zona, kurioje galingos vandenyno srovės kelia maistines medžiagas iš pačių gelmių į viršų, taip maitindamos planktoną, žuvis, jūros paukščius ir stambius žinduolius.
Tačiau didžiausia paslaptis laukė pačiame dugne. Vieno tyrimo metu mokslininkai ten užfiksavo apie 70 000 bestuburių, kurie aklinoje tamsioje formuoja keistas struktūras. Paaiškėjo, kad 55 % jų sudaro kempinės, o dar 40 % – paslaptingos jūrinės akos. Maža to, šioje ekstremalioje aplinkoje sugeba išgyventi net giliavandeniai koralai.
Žmogaus technologija čia bejėgė: pasiekė tik viršūnę
Nepaisant technologijų pažangos, Žemčugo kanjonas išlieka viena mažiausiai ištirtų vietų Žemėje. Jį tyrinėti yra ekstremaliai sunku ir pavojinga. Žymi jūrų ekologė Michelle Ridgeway, vykdydama „Greenpeace“ remiamą ekspediciją, su specialiu povandeniniu laivu sugebėjo nusileisti tik į maždaug 535 metrų (1757 pėdų) gylį.
Ir tai, pasak mokslininkų, tėra pati šios gigantiškos bedugnės viršūnė. Kas slepiasi likusiuose dviejuose kilometruose vandenyno gilumos, kur niekada nepatenka saulės šviesa – niekas vis dar nežino.
