Černobylyje atrasta neįprasta gyvybės forma: ji lėtai minta radiacija... ()
Išskirtinėje zonoje aptikta kažkas ypatingo – keista gyvybės forma, kuri, regis, minta radiacija.
© Tim Porter, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:NSC-Oct-2017.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Draudžiamoji zona žmonėms uždaryta nuo Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko sprogimo prieš 40 metų, tačiau tai nereiškia, kad visos gyvybės formos laiko šias sąlygas netinkamomis. Tyrimai rodo, kad kai kurioms gyvų organizmų rūšims pavyko ten įsikurti, išgyventi, prisitaikyti ir net pradėti klestėti, rašo „Science Alert“.
Mokslininkai mano, kad gyvūnų klestėjimas greičiausiai galėjo būti susijęs su žmonių nebuvimu. Tačiau bent vienam organizmui jonizuojančioji spinduliuotė reaktoriaus aplinkoje esančiose struktūrose, gali būti naudinga.
Černobylio draudžiamojoje zonoje aptiktas kažkas neįprasto: keistas juodas grybelis klesti, prilipęs prie vieno radioaktyviausių pasaulio pastatų vidinių sienų. Grybelis vadinamas Cladosporium sphaerospermum, ir kai kurie mokslininkai mano, kad jo tamsus pigmentas – melaninas – gali leisti jam panaudoti jonizuojančiąją spinduliuotę panašiu būdu, kaip augalai naudoja šviesą fotosintezei. Verta paminėti, kad kai kurie ekspertai šį mechanizmą vadina radiosinteze.
|
Bet net ir tai dar ne viskas. Mokslininkai teigia, kad jie vis dar neišsiaiškino, kaip ar kodėl grybelis galėjo klestėti veikiamas spinduliuotės. Radiosintezės teoriją sunku įrodyti.
Reikėtų pažymėti, kad šį keistą grybelį mokslininkai pirmą kartą atrado dar 1990-aisiais. Vėlesni eksperimentai parodė, kad jonizuojančioji spinduliuotė keičia grybelio melanino elgesį – intriguojantis pastebėjimas, kurį reikėtų toliau tirti.
2008 m. atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad grybelis greičiausiai absorbavo jonizuojančiąją spinduliuotę ir pavertė ją energija, o melaninas atliko panašią funkciją kaip šviesą sugeriantis pigmentas chlorofilas. Tuo pačiu metu melaninas veikia kaip apsauginis skydas nuo žalingesnio šios spinduliuotės poveikio. Ši išvada vėliau buvo patvirtinta 2022 m. atliktame tyrime.
Vėliau mokslininkai atliko dar keletą bandymų, tačiau vis dar negalėjo išsiaiškinti, kaip grybelis sugeba klestėti radiacijos sąlygomis.
.jpg)
