Kiek dar metų Žemėje išliks gyvybė? Nauji skaičiavimai stebina ()
Vos prieš keliolika metų mokslininkai manė, kad gyvybė Žemėje baigsis daug anksčiau. Nauji tyrimai rodo, kad augmenija gali išgyventi iki 2 milijardų metų.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau daugelį metų mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kiek laiko mūsų planeta išliks tinkama gyventi. Nauji tyrimai rodo, kad ateitis gali būti daug šviesesnė nei manyta anksčiau. Remiantis naujausiais klimato modeliais, augalai Žemėje išgyvens apie 1,8 milijardo metų.
Saulė yra gyvybiškai svarbus energijos šaltinis, mes visi tai žinome. Tačiau laikui bėgant ji tampa ryškesnė ir karštesnė. Šiuo metu ji skleidžia maždaug trečdaliu daugiau energijos nei prieš 4,5 milijardo metų, kai formavosi Žemė. Tolimoje ateityje tai lems mūsų planetos temperatūros kilimą.
Didžiausia problema susijusi su augalais. Jie gamina deguonį fotosintezės būdu. Iš esmės jie yra daugumos mitybos grandinių pagrindas. Tačiau tam jiems reikia šviesos, vandens ir anglies dioksido. Planetai toliau šylant, anglies dioksido kiekis atmosferoje palaipsniui mažės, o aukšta temperatūra trukdys fotosintezei. Kai augalai nustos funkcionuoti, visa ekosistema žlugs.
|
Naujojo tyrimo autoriai, astrobiologas Jacobas Haqqas-Misra ir mokslininkas Ericas Wolfas iš „Blue Marble Space“, panaudojo 29 klimato modelius, kad išbandytų įvairius Žemės biosferos raidos scenarijus. Svarbu tai, kad jie taip pat įtraukė augalų rūšis, kurios gali išgyventi esant labai mažam anglies dioksido kiekiui (įskaitant sukulentus, orchidėjas ir kai kuriuos jūrinius augalus).
Jų analizės rodo, kad augmenija gali išlikti dar 1,8 milijardo metų. Tai gerokai ilgiau nei teigė ankstesni tyrimai. Šis skaičius artėja prie taško, kai Žemė greičiausiai pradeda prarasti vandenynus dėl intensyvaus garavimo ir vandens molekulių skaidymosi spinduliuotės.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad tai tėra apytiksliai skaičiavimai. Neaišku, kaip gyvybė vystysis per šimtus milijonų ar milijardus metų. Gali būti, kad organizmai sukurs naujų būdų, kaip susidoroti su aukštesne temperatūra ir mažėjančiu anglies dioksido kiekiu.
Autoriai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinių organizmų nustatytos ribos nebūtinai reiškia galutines gyvybės galimybes. Ateities biosfera gali atrodyti visiškai kitaip nei ta, kurią žinome šiandien.
Tereikia pažiūrėti, kaip ji atrodė praeityje. Tad kam atlikti tokias analizes, kai viskas gali ir greičiausiai pasikeis evoliucijos eigoje? Tikslas yra ne tik geriau suprasti Žemės ateitį, bet ir suprasti, kokios sąlygos galėtų leisti gyvybei egzistuoti kitose planetose. Ir būtent to mes ieškojome pastaraisiais metais.
.jpg)
