Mokslininkai skambina visais varpais – Europa virs Sibiru, ir tai įvyks greičiau, nei manėte! ()
Neįtikėtini karščiai gali paleisti didžiojo atšalimo procesą.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neįtikėtini karščiai gali paleisti didžiojo atšalimo procesą: mokslininkai paaiškino, kaip visuotinis atšilimas paveiks Europos klimatą
Visuotinis atšilimas, kurį šiais metais ypač jaučia Europos gyventojai, gali sukelti staigius klimato pokyčius žemyne. Paradoksalu, tačiau Europoje gali įsivyrauti ne tropinis klimatas, o sąlygos, labiau primenančios Sibirą. Mokslininkai prognozuoja, kad tokie pokyčiai gali įvykti dar dabartinės kartos gyvenimo laikotarpiu.
Didžiojo atšalimo Europoje priežastimi gali tapti pasaulinės vandenyno srovių sistemos – Atlanto meridionalinės apykaitos cirkuliacijos (AMOC) – susilpnėjimas. Nors šiandien Europa patiria vis intensyvesnes karščio bangas, ilgalaikėje perspektyvoje visuotinis atšilimas gali sukelti priešingą efektą – reikšmingą atšalimą. Kalbama ne apie staigų ledynmetį, kaip vaizduojama fantastiniuose filmuose, o apie didelio masto klimato sistemos pokyčius, galinčius paveikti temperatūrą, kritulių kiekį ir sezoninių orų pobūdį.
|
AMOC yra viena svarbiausių Žemės vandenyno cirkuliacijos sistemų, kuriai priklauso ir garsioji Golfo srovė. Būtent ji transportuoja šiltas vandens mases iš tropikų į šiaurinę Atlanto dalį, todėl didžiosios Europos dalies klimatas išlieka gerokai švelnesnis nei kituose pasaulio regionuose, esančiuose tose pačiose platumose.
Kodėl atšilimas gali virsti atšalimu?
AMOC veikimas dažnai lyginamas su milžinišku natūraliu konvejeriu: šilti vandenys juda į šiaurę, palaipsniui atiduoda šilumą atmosferai, atvėsta, tampa tankesni ir nugrimzta į didelius gylius. Būtent šis procesas palaiko nenutrūkstamą vandenyno srovių cirkuliaciją.
Vis dėlto visuotinis temperatūros kilimas trikdo šį mechanizmą. Dėl spartėjančio Grenlandijos ledynų tirpimo į Šiaurės Atlantą patenka vis daugiau gėlo vandens. Kadangi jis yra mažesnio tankio nei sūrus vanduo, ilgiau išlieka vandenyno paviršiuje ir apsunkina atvėsusio sūraus vandens grimzdimą. Šis procesas yra viena pagrindinių AMOC varomųjų jėgų, todėl jo sutrikimas palaipsniui silpnina visą sistemą. Dėl to į Europą bus atnešama mažiau šilumos, o tai gali iš esmės pakeisti žemyno klimato sąlygas.
Kada gali pasireikšti pasekmės?
Didžiausią klimato tyrėjų nerimą kelia ne laipsniškas AMOC aktyvumo mažėjimas, o kritinio taško pasiekimo rizika. Nors gamtinės sistemos gali ilgą laiką išlikti stabilios, peržengus tam tikrą kritinę ribą jos gali gana greitai pereiti į naują būseną.
Vieningos prognozės dėl tokių pokyčių laiko nėra. Vieni klimato modeliai rodo, kad visiškas AMOC kolapsas XXI amžiuje yra mažai tikėtinas, tačiau kiti tyrimai leidžia manyti, jog pavojingas cirkuliacijos susilpnėjimas gali prasidėti anksčiau, nei manyta. Pagal pesimistiškiausius vertinimus, pirmieji artėjimo prie kritinės ribos požymiai gali pasireikšti jau 2030-ųjų pabaigoje, o didžiausios rizikos laikotarpis būtų 2050–2075 metai.
Kokios bus pasekmės?
Net jei AMOC gerokai susilpnės, tai nereikš staigaus ekstremalių šalčių įsivyravimo – pokyčiai vyks palaipsniui. Tarp galimų pasekmių mokslininkai įvardija:
- žemesnę žiemos temperatūrą daugelyje Europos regionų;
- didesnius orų kontrastus;
- kritulių režimo pokyčius;
- stipresnes ir dažnesnes audras;
- sunkumus žemės ūkio sektoriuje;
- reikšmingą įprasto Europos klimato pertvarką.
