Mokslininkai trina akis. Šis ugnikalnis trykšta grynu auksu ()
Būtent iš šios vietos besiveržiančiose dujose tyrėjai rado gryno, kristalinio aukso pėdsakų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Erebuso kalnas, veikiantis ugnikalnis Antarktidoje, išmeta į atmosferą mikroskopines aukso dalelytes, – primena „ScienceAlert“, remdamasis vulkanologų tyrimais. Mokslininkai apskaičiavo, kad iš kraterio kasdien pakyla apie 80 gramų aukso dulkių, o dalis dalelių nukeliauja net iki 1 tūkst. km nuo ugnikalnio.
Erebusas, kurio aukštis siekia 3794 m virš jūros lygio, yra Roso saloje, maždaug už 1,35 tūkst. km nuo geografinio Pietų ašigalio Antarktidoje. Tai piečiausiai esantis veikiantis ugnikalnis pasaulyje, o jo skiriamasis bruožas – nuolatiniai lavos ežerai. Būtent iš šios vietos besiveržiančiose dujose tyrėjai rado gryno, kristalinio aukso pėdsakų.
Šioje vieno iš „Copernicus Sentinel-2“ palydovų padarytoje nuotraukoje matomas retas, giedras Erebuso viršukalnės vaizdas. Vidutinė temperatūra jo viršūnėje svyruoja nuo -20 °C vasarą iki -50 °C žiemą, todėl nepaisant vulkaninio aktyvumo, ugnikalnis lieka padengtas ledynais.
Kodėl Erebuso auksas yra ypatingas
|
Kaip rašo „ScienceAlert“, mokslininkų komanda ėmė sniego mėginius aplink kraterį, dujų šleifo medžiagą virš lavos ežero bei mėginius iš Antarkties troposferos iki 1 tūkst. km spinduliu nuo Erebuso. Visuose šiuose mėginiuose buvo aptikta mikrometrų dydžio aukso dalelių.
Per parą ugnikalnis išmeta apie 80 gramų aukso. Šios dalelės yra labai smulkios – jų skersmuo neviršija 20 mikrometrų. Po elektroniniu mikroskopu jos atrodė ne kaip atsitiktinės dulkės, o kaip taisyklingi kristalai, kartais siekiantys apie 60 mikrometrų.
Pats aukso buvimas vulkaninėse emisijose nėra kažkas negirdėto. Remiantis tyrimų aprašymu, šio elemento pėdsakų taip pat buvo aptikta mėginiuose iš Kilauea ugnikalnio Havajuose, Etnos Italijoje, Augustino Aliaskoje ir El Chichón Meksikoje. Tačiau Erebuso atveju tyrėjus sudomino kai kas kita: tai vienintelis žinomas ugnikalnis, kuris išmeta kristalines grynojo (elementinio) aukso daleles.
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad auksas negaruoja iš magmos taip, kaip vanduo iš virdulio, nes gryno aukso virimo temperatūra yra daug aukštesnė nei vulkaninės temperatūros. Viena iš hipotezių teigia, kad metalas pasišalina iš lavos kartu su lakiaisiais chloro junginiais, o dujoms vėstant, auksas iš jų išsiskiria ir nusėda ant Antarkties ledo. Problema ta, kad pačiose dujose jo yra labai mažai, todėl toks procesas lengvai nepaaiškina, kaip susidaro taisyklingai susiformavę kristalai.
Mokslininkai vis dar neturi galutinio atsakymo
Vėliau vulkanologas Philipas Kyle'as pasiūlė kitą galimybę: auksas galėtų palaipsniui kauptis plutoje, esančioje lavos ežero paviršiuje, o vėliau kilti aukštyn kartu su dujomis. Nors nuo šio atradimo praėjo daugiau nei 30 metų, tyrėjai vis dar nenustatė, kuris mechanizmas yra atsakingas už šį procesą.
Kaip primena „ScienceAlert“, kažkas Erebuso chemijoje, temperatūroje, geologijoje ar kitose ten vyraujančiose sąlygose lemia tai, kad į Antarkties sniegą patenka aukso dalelės. Šių išvadų aprašymas buvo paskelbtas 1991 m. žurnale „Geophysical Research Letters“.
