Mūsų rūšis nebuvo pirmoji. Tame urve gyveno kažkas kita ()
Nors radimvietėje kol kas nerasta gerai išlikusių palaikų, įrankių pobūdis ir sluoksnių datavimas leidžia urvo gyventojus sieti su populiacijomis, gyvenusiomis prieš neandertaliečius.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar mūsų laukia revoliucija požiūryje į tai, kaip vystėsi žmonijos civilizacija? Visi ženklai rodo, kad taip, ypač atsižvelgiant į pranešimus iš šiaurės Izraelio, kur archeologai aptiko išskirtinį urvą, kuriame rasta įrodymų apie grupių gyvavimą prieš 400 tūkstančių metų. Tačiau šių pėdsakų nepaliko nei neandertaliečiai, nei mūsų pačių rūšies atstovai. Todėl kalbame apie labai menkai ištirtą laikotarpį, o mokslininkų padarytos išvados skamba sensacingai. Jie teigia, kad mūsų tolimi protėviai buvo kur kas geriau organizuoti ir kultūriškai pažangesni, nei galėjome įsivaizduoti.
Urvas, apie kurį kalbame, yra netoli Fureidiso gyvenvietės. Archeologai šią vietą aptiko per darbus, vykdytus prieš pradedant statybas. Iš pradžių niekas nerodė, kad po žeme galėtų slėptis tokios didžiulės svarbos radimvietė. Tik detalūs tyrimai atskleidė, kad jos viduje slypi puikiai išlikę nuosėdų sluoksniai ir tūkstančiai artefaktų, kuriuos paliko maždaug prieš 400 tūkstančių metų gyvenę homininai. Šio laikotarpio radimvietės – išlikusios geros būklės – yra didžiulė retenybė, nes dauguma jų buvo sunaikintos: natūraliai arba prisidėjus žmogui.
|
Vertingiausiais radiniais tapo akmeniniai įrankiai, būdingi Ašelio-Jabrudo kultūrai, kuri Artimuosiuose Rytuose gyvavo maždaug prieš 400–250 tūkstančių metų. Tarp archeologų minimų daiktų yra rankiniai kirtikliai, gremžtukai ir ašmenys, naudoti gyvūnams doroti bei įvairioms medžiagoms apdoroti. Archeologai taip pat aptiko daugybę laukinių gyvūnų kaulų su pjovimo žymėmis, o tai liudija apie sistemingą medžioklę ir mėsos apdorojimą.
Pranešimo apie šį atradimą autorių teigimu, ypač įdomu tai, kad urvas neatrodo kaip vieta, kuria buvo naudotasi tik retkarčiais. Viskas rodo, kad ilgą laiką jis tarnavo kaip stovykla, kurioje gyveno didesnės žmonių grupės. Radinių išdėstymas sufleruoja, kad ten buvo atliekami įvairūs su kasdieniu gyvenimu susiję darbai – nuo maisto ruošimo iki įrankių gamybos. Toks erdvės organizavimo būdas liudija apie išsivysčiusią socialinę elgseną ir veiksmų planavimą.
Tyrėjus taip pat nustebino gausūs kontroliuojamo ugnies naudojimo pėdsakai. Nors žinoma, kad homininai ugnimi naudojosi ir anksčiau, būtent šiuo laikotarpiu ji pradėjo vaidinti kur kas svarbesnį vaidmenį kasdieniame gyvenime. Ugnis, be kita ko, buvo naudojama šildymuisi, plėšrūnams atbaidyti ir maistui ruošti, o tai galėjo turėti didžiulę įtaką žmogaus raidai. Maisto gaminimas ugnimi padidindavo jo maistinę vertę ir palengvindavo virškinimą, o kartu skatindavo grupių integraciją bendrų valgymų metu.
Nors radimvietėje kol kas nerasta gerai išlikusių palaikų, įrankių pobūdis ir sluoksnių datavimas leidžia urvo gyventojus sieti su populiacijomis, gyvenusiomis prieš neandertaliečius. Būtent tuo metu vyko svarbūs biologiniai ir kultūriniai pokyčiai, kurie galiausiai lėmė tiek neandertaliečių, tiek šiuolaikinio žmogaus susiformavimą. Ilgainiui, savo ruožtu, užgimė ir sudėtingos žmonių kultūros. Tyrėjai tuomet vykusius pokyčius vadina elgsenos užuomazgomis, kurios ateityje tapo civilizacijos pamatu.
