Mokslininkai šokiruoti to, ką jie pamatė Žemės branduolyje. Giliai po Ramiuoju vandenynu įvyko didelis poslinkis ()
Tai griauna ankstesnį supratimą apie Žemės gelmių dinamiką.
© ESA/ATG Medialab (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Giliai po Žemės paviršiumi, skysto branduolio ir mūsų planetos mantijos riboje, dedasi dalykai, tarsi iš kito pasaulio. Tai, kad jie stebina mane – viena, bet ką jau kalbėti, kai jie nustebina didžiausius geologijos srities ekspertus? Būtent jie pastebėjo reiškinį, kuris griauna ankstesnį supratimą apie Žemės gelmių dinamiką.
Prie tokių išvadų mokslininkus atvedė beveik trijų dešimtmečių duomenų analizės rezultatai. Jų metu paaiškėjo, kad apie 2010 metus plati skystos geležies srovė po Pusiaujo Ramiojo vandenyno dalimi netikėtai pakeitė tekėjimo kryptį. Užuot, kaip anksčiau, lėtai judėjusi į vakarus, ji pradėjo ryškiai tekėti į rytus. Tyrėjai pripažįsta nežinantys, kas lėmė šį staigų pokytį.
Šį atradimą padarė mokslininkai, analizuojantys Europos palydovų „Swarm“ ir „CryoSat“ bei ankstesnių misijų „CHAMP“ ir „Ørsted“ duomenis, papildytus antžeminių magnetinių observatorijų matavimais. Iš viso jie panaudojo informaciją, apimančią 1997–2025 metus, kas leido jiems atkurti pokyčius, vykstančius maždaug 2200 kilometrų po Žemės paviršiumi, taigi skysto išorinio branduolio ir uolienų mantijos riboje.
|
Skystą išorinį branduolį daugiausia sudaro išlydyta geležis ir nikelis. Būtent šio elektrai laidaus metalo judėjimas varo geodinamą – procesą, atsakingą už Žemės magnetinio lauko susidarymą. Šis laukas yra natūralus skydas, saugantis planetą nuo Saulės skleidžiamų elektringųjų dalelių, ir vaidina lemiamą vaidmenį atmosferos, navigacijos sistemų bei daugelio Žemėje naudojamų technologijų veikimui. Daugelį metų geofizikai manė, kad didžiausios skysto metalo srovės branduolyje keičiasi labai lėtai, paprastai per daugelį dešimtmečių. Tačiau nauji rezultatai rodo, kad bent jau regioniniu mastu tokie pokyčiai gali vykti daug greičiau. Apie 2010 metus srovė po Ramiuoju vandenynu staiga apsisuko, o remiantis naujausiomis analizėmis, maždaug nuo 2020 metų vėl pradėjo palaipsniui silpti. Visgi neaišku, ar tai yra grįžimo į ankstesnę būseną pradžia, natūralaus ciklo dalis, ar visiškai naujas Žemės branduolio evoliucijos etapas.
Deja, kol kas šio reiškinio priežastis lieka nežinoma. Viena iš hipotezių teigia, kad šis pokytis gali būti susijęs su procesais, vykstančiais dar giliau – kietajame vidiniame branduolyje. Mat stiprios srovės, nukreiptos į rytus, atsiradimas sutapo su kitais stebimais vidinio branduolio elgsenos pokyčiais, kurie buvo aptikti seismologiniais ir geodeziniais metodais. Tačiau kol kas tai tik prielaida, reikalaujanti tolesnių tyrimų.
Ypač svarbų vaidmenį šiame atradime suvaidino Europos kosmoso agentūrai priklausanti trijų „Swarm“ palydovų sistema. Šie prietaisai turi itin jautrius magnetometrus, leidžiančius labai tiksliai išmatuoti Žemės magnetinį lauką. Dėl daugiamečių stebėjimų tapo įmanoma atskirti planetos branduolio skleidžiamus signalus nuo trikdžių, kuriuos generuoja Žemės pluta, vandenynai, jonosfera ar magnetosfera. Būtent šis tikslumas leido atkurti skystajame branduolyje vykstančius pokyčius su anksčiau neregėtu detalumu. Tačiau tyrėjai ramina, kad atrastas reiškinys nekelia pavojaus gyvybei Žemėje. Tai nereiškia magnetinių polių apsivertimo ir nepranašauja jokios geologinės katastrofos, todėl jei ketinote panikuoti – tam tikrai nėra pagrindo.
.jpg)
