Jie nurodė datą. Jie apskaičiavo, kada mirs paskutinis augalas Žemėje ()
Mokslininkai išnagrinėjo du variantus.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausios simuliacijos, aprašytos leidinyje „ScienceAlert“, rodo, kad Žemės augalai gali egzistuoti dar apie 1,87 mlrd. metų. Tyrėjų teigimu, augalų biosferos pabaigą ilgainiui nulems augantis Saulės ryškumas, kylanti temperatūra arba sumažėjęs prieinamo anglies dioksido kiekis.
Mokslinio darbo, publikuoto žurnale „Journal of Geophysical Research: Atmospheres“, autoriai Jacobas Haqq-Misra ir Ericas Wolfas iš „Blue Marble Space“ instituto išanalizavo Žemės augalijos ateitį ateinančių 2 mlrd. metų perspektyvoje. Šiam tikslui jie panaudojo 3D modelį, kuris įvertino tiek laipsnišką Saulės ryškumo didėjimą, tiek CO2 koncentracijos pokyčius atmosferoje.
Apskaičiavimai rodo, kad šio laikotarpio pabaigoje Saulė švies maždaug 20 proc. ryškiau nei šiandien. Būtent šis procesas galiausiai sudarys sąlygas, kuriomis augalai arba neteks prieigos prie jiems reikiamos anglies, arba neatlaikys karščio.
Du augalų ateities scenarijai
Mokslininkai išnagrinėjo du variantus, susijusius su natūralia anglies apykaita tarp atmosferos, vandenynų ir uolienų. Pirmajame modelyje Žemės paviršiaus temperatūra išlieka gana stabili, tačiau CO2 kiekis atmosferoje sistemingai mažėja. Tokiu atveju augalai pradėtų jausti anglies trūkumą, o augalų biosfera išnyktų maždaug po 1,84 mlrd. metų. Antrasis variantas suteikė augalams daugiau laiko. Nusilpus dūlėjimo procesų poveikiui, CO2 lygis išliktų panašus, tačiau temperatūra ir toliau kiltų. Galiausiai vidutinė Žemės temperatūra pasiektų maždaug 65 °C, o tai reikštų sausumos augalų pabaigą. Šis scenarijus maksimalią augalų biosferos gyvavimo trukmę apibrėžė ties maždaug 1,87 mlrd. metų – t. y. ilgiau, nei rodė daugelis ankstesnių analizių.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad toks rezultatas fotosintetinės biosferos gyvavimo trukmę priartina prie numatomos Žemės vandenynų gyvavimo trukmės. Kitais žodžiais tariant, pagal šį modelį augalai galėtų išlikti beveik iki to momento, kai planeta pradės prarasti vandenį.
Ar evoliucija ir technologijos gali pratęsti šį laiką?
Tačiau komanda pabrėžė svarbų savo simuliacijų apribojimą. Modelis neįvertino nei būsimos augalų evoliucijos, nei galimų technologinių veiksmų iš žmonių ar kitos intelektualios civilizacijos pusės, jei tokia atsirastų tolimoje ateityje.
Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad augalija galėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų. Darbe jie nurodė, kad augalai ilgainiui galėtų geriau reguliuoti temperatūrą ir slėgį, persikelti į didesnį aukštį ir netgi išplisti už Žemės ribų – pavyzdžiui, į mažos gravitacijos objektus, tokius kaip kometos ar Mėnulis. Galutinė tyrimo išvada išlieka atsargi, tačiau gyvybės ateičiai Žemėje – gana palanki. Mokslininkai pripažino, kad dabartinės ribos, kurias nustato šiluminis stresas ir CO2 trūkumas, pirmiausia apibūdina šiandieninę biosferą, o ne neperžengiamą ribą gyvybei kaip tokiai.
