Kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasirodo milžiniškas debesis. Mokslininkai jau dešimtmečius bando jį išsiaiškinti ()

2026-07-14

Atitinkamais metų mėnesiais jis pasirodo beveik kiekvieną popietę, apie 15:00 valandą.

© Djambalawa (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Hector_(cloud)#/media/File:Hector_cloud_from_Gunn_Point.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Šis reiškinys gali būti tikras penas pasaulinio oro sąlygų valdymo teorijų šalininkams. Nes kaip kitaip paaiškinti, kodėl virš Australijos Tivi salų su stebinančiu reguliarumu pasirodo milžiniško dydžio audros debesis? Jo prognozuojamumas yra toks neįtikėtinas, kad jau dešimtmečius yra meteorologų tyrimų objektas, o praeityje netgi tarnavo kaip orientyras pilotams, skraidantiems virš šiaurinės Australijos.

„Hector the Convector“, nes tokio pavadinimo sulaukė šis reiškinys, yra galingas cumulonimbus (liūtinio kamuolinio) tipo audros debesų darinys, siekiantis net 20 kilometrų aukštį. Dėl tokių matmenų jis matomas iš daugiau nei 100 kilometrų atstumo. Debesis atneša intensyvų lietų, stiprias žaibo iškrovas ir gūsingus vėjo gūsius, tačiau labiausiai stebina ne pati audros jėga, o jos neįtikėtinas reguliarumas. Atitinkamais metų mėnesiais ji pasirodo beveik kiekvieną popietę, apie 15:00 valandą.

[EU+Kuponas] Elektrinis grūdų ir prieskonių malūnas – tinka namams, verslui ir laboratorijoms („VEVOR HC-2500Y“)

Rekordiškai žema kaina

Specialus kuponas

Galioja iki 2026-07-31

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

30-ies d. pinigų grąžinimo garantija

12-os mėn. garantija

Išsamiau

Pavadinimas „Hector the Convector“ gimė Antrojo pasaulinio karo metais. Pilotai, skraidę tarp Australijos Darvino miesto ir Papua Naujosios Gvinėjos, pastebėjo, kad šis būdingas debesis pasirodo beveik visada toje pačioje vietoje. Dėl to jis tapo natūraliu orientyru, padedančiu naviguoti virš plačių Timoro jūros vandenų. Laikui bėgant „Hektoras“ pelnė vienos atpažįstamiausių audrų pasaulyje statusą.

Šio neįtikėtino reiškinio paslaptis slypi Tivi salų geografijoje. Archipelagą daugiausia sudaro dvi palyginti plokščios salos: Melvilis ir Baterstas. Visą dieną jas intensyviai kaitina tropinė saulė. Tuo pat metu iš supančio vandenyno atslenka drėgni jūros brizai. Iš įvairių pusių atsklindantis oras susitinka virš salų centro ir yra išstumiamas aukštai į atmosferą. Kylant aukštyn jis vėsta, todėl vandens garai pradeda kondensuotis. Dėl to susiformuoja milžiniškas audros debesis. Šis procesas kartojasi beveik kasdien, kol atmosferos sąlygos išlieka palankios.

Ilgamečiais palydoviniais stebėjimais pagrįsti tyrimai parodė, kad laikotarpiu prieš musoną „Hektoras“ pasirodo net 70 procentų dienų. Meteorologai pastebėjo ir dar šį tą: ne kiekviena audra vystosi identiškai. Kartais ji susidaro šiek tiek vėliau arba ją laikinai susilpnina drėgmės, atmosferos energijos bei vėjo greičio pokyčiai. Paradoksalu, tačiau būtent šios uždelstos audros dažnai būna pačios galingiausios ir atneša stipriausias liūtis bei žaibus.

Mokslininkams „Hektoras“ yra daugiau nei tik orų įdomybė. Dėl savo reguliarumo jis yra natūrali laboratorija atmosferoje vykstantiems konvekciniams procesams tirti. Meteorologai šį reiškinį naudoja audrų prognozavimo modeliams testuoti, debesų susidarymui analizuoti ir drėgmės bei oro cirkuliacijos įtakai ekstremalių orų reiškinių vystymuisi tirti. Tokios prognozuojamos audros yra retenybė, todėl virš Tivi salų surinkti duomenys yra svarbūs ir kituose pasaulio regionuose atliekamiems tyrimams.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Focus.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()