Jie nėrė į gelmes. Jie nieko panašaus nesitikėjo ()
Tyrėjai to nesitikėjo.
© NOAA Office of Ocean Exploration and Research (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Škotijos jūrų mokslo asociacijos (SAMS) tyrėjai nustatė, kad Ramiojo vandenyno dugne slūgsančios polimetalinės konkrecijos gali gaminti deguonį. Šis atradimas, padarytas teritorijoje tarp Havajų ir Meksikos, paneigia požiūrį, kad šis elementas susidaro tik fotosintetinančių organizmų dėka.
Mokslininkai matavimus atliko abisalinėje lygumoje, esančioje maždaug 4–6 tūkst. metrų gylyje po jūros paviršiumi. Ekspedicijos tikslas buvo ištirti, kaip metalinių gabalėlių gavyba veikia jūrų gyvūniją, todėl komanda naudojo specialią kamerą, surenkančią dugno nuosėdas.
Būtent tada ir buvo gautas rezultatas, kurio tyrėjai nesitikėjo. Uždaroje erdvėje deguonies kiekis ne mažėjo organizmams jį vartojant, o atvirkščiai – didėjo.
Polimetalinės konkrecijos vandenyno dugne
|
Rasti gabalėliai savo forma primena bulves ir priklauso mokslui jau žinomoms polimetalinėms konkrecijoms. Tačiau šį kartą jų reikšmė pasirodė esanti kitokia, nei manyta iki šiol. Tyrėjų teigimu, šie nedideli gumulėliai gali sukurti elektros krūvį, kuris elektrolizės proceso metu padalija jūros vandenį į vandenilį ir deguonį. Toks mechanizmas reikštų, kad deguonis gali susidaryti ir be fotosintezės.
Tai svarbus pokytis, nes iki šiol pagrindinė teorija rėmėsi prielaida, kad vienintelis šio elemento šaltinis yra fotosintetinantys organizmai. Taigi, naujieji atradimai keičia požiūrį į sąlygas, palankias gyvybei Žemėje.
Ką šis atradimas reiškia gyvybės tyrimams
SAMS direktorius Nicholas Owensas teigė, kad tai vienas labiausiai intriguojančių pastarųjų metų atradimų okeanografijoje. Pasak jo, šis rezultatas gali iš naujo įžiebti diskusiją apie tai, ar gyvybė Žemėje galėjo atsirasti ne tik sausumoje.
Į platesnes pasekmes atkreipia dėmesį ir tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Geoscience“, bendraautoris. Mokslininkas pabrėžia, kad jei panašus procesas vyksta mūsų planetoje, tai gali turėti reikšmės ir ieškant deguonimi aprūpintų buveinių kituose vandenynų pasauliuose, pavyzdžiui, Encelade ir Europoje.
