Šylančioje Žemėje lis mažiau, teigia mokslininkai (0)
Klimato mokslininkai teigia radę įrodymų, paremiančių prognozes, jog ateityje lis mažiau, nors praeityje šiltesni Žemės periodai atnešdavo daugiau, o ne mažiau kritulių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad pasaulinis klimato šilimas, kurio priežastis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, daro kitokį poveikį kritulių kiekiui nei šilimas, kurį sukelia saulės spinduliai. Anglies dvideginio emisijų sukeltą šilimą ateityje lydės vis dažnesnės sausros, tvirtina jie.
Tai prieštarauja procesams, kurie vyko taip vadinamojo viduramžių šiltojo periodo (nuo 1000 iki 1250 metų) metu, kai Saulės šildoma Žemė buvo karštesnė nei dabar, tačiau ir drėgnesnė. Mokslininkai jau seniai bandė suprasti šiuos akivaizdžius prieštaravimus. Dabar jie nustatė, kad šios dvi priežastys šildo skirtingus atmosferos regionus, o tai turi skirtingų padarinių kritulių susidarymui.
Atsiradus šilumą sugeriančioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, sumažėja įprasti atmosferos sluoksnių temperatūrų skirtumai, o tokia stabili atmosfera yra ne tokia palanki lietui.
„Dėl padidėjusių temperatūrų skirtumų, saulės šildomoje atmosferoje susidarys daugiau kritulių“, – teigiama „Nature“ pranešime spaudai.
„Mažiau kritulių (pagal šilimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų scenarijų) reiškia bendrą sausrų tikimybės padidėjimą“, – teigė tyrimo bendraautorius Bin Wangas iš Havajų universiteto Tarptautinio Ramiojo vandenyno tyrimų centro.
Saulės spindulingumą gali paveikti tokie veiksniai, kaip ugnikalnių aktyvumas, aerozolių kiekis atmosferoje ir Žemės pokyčiai orbitoje aplink Saulę. Tyrime teigiama, kad būsimų kritulių kiekių skaičiavimai yra pasaulinis vidurkis ir jie neturėtų būti taikomi kalbant apie tai, kas vyks lokaliai. Ankstesni tyrimai atskleidė regioninių potvynių ir vandens trūkumo grėsmes, kai dėl klimato kaitos keisis vėjai ir drėgmės, kurią jie sugeria jūroje, kiekiai.
Tai prieštarauja procesams, kurie vyko taip vadinamojo viduramžių šiltojo periodo (nuo 1000 iki 1250 metų) metu, kai Saulės šildoma Žemė buvo karštesnė nei dabar, tačiau ir drėgnesnė. Mokslininkai jau seniai bandė suprasti šiuos akivaizdžius prieštaravimus. Dabar jie nustatė, kad šios dvi priežastys šildo skirtingus atmosferos regionus, o tai turi skirtingų padarinių kritulių susidarymui.
Atsiradus šilumą sugeriančioms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, sumažėja įprasti atmosferos sluoksnių temperatūrų skirtumai, o tokia stabili atmosfera yra ne tokia palanki lietui.
„Dėl padidėjusių temperatūrų skirtumų, saulės šildomoje atmosferoje susidarys daugiau kritulių“, – teigiama „Nature“ pranešime spaudai.
„Mažiau kritulių (pagal šilimo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų scenarijų) reiškia bendrą sausrų tikimybės padidėjimą“, – teigė tyrimo bendraautorius Bin Wangas iš Havajų universiteto Tarptautinio Ramiojo vandenyno tyrimų centro.
Saulės spindulingumą gali paveikti tokie veiksniai, kaip ugnikalnių aktyvumas, aerozolių kiekis atmosferoje ir Žemės pokyčiai orbitoje aplink Saulę. Tyrime teigiama, kad būsimų kritulių kiekių skaičiavimai yra pasaulinis vidurkis ir jie neturėtų būti taikomi kalbant apie tai, kas vyks lokaliai. Ankstesni tyrimai atskleidė regioninių potvynių ir vandens trūkumo grėsmes, kai dėl klimato kaitos keisis vėjai ir drėgmės, kurią jie sugeria jūroje, kiekiai.
(6)
(0)
(0)