Atmosferoje aptiktos keturios uždraustos ozoną ardančios medžiagos (0)
Ozono sluoksniui kyla nauja grėsmė: ozoną ardančių chlorfluorangliavandenilių (CFC), konkrečiai, keturių anksčiau neaptiktų tipų, gausėjimas atmosferoje. CFC buvo praktiškai atsisakyta pagal tarptautinę konvenciją, bet sutarties neapibrėžtumai reiškia, kad nėra aišku, ar vienas iš aptiktų chemikalų, CFC-113a, yra teisiškai nelegalus ar leidžiamas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Johannesas Laube iš Rytų Anglijos universiteto Norwiche, JK, sako, kad jo komanda aptiko keturias ozoną ardančias medžiagas, analizuodami Grenlandijos sniege įkalintą orą ir oro pavyzdžius iš Tasmanijos, Australijoje. Jų analizė rodo, kad keturi chemikalai, pirmą kartą aptikti atmosferoje – CFC-112, CFC-112a, CFC 113a ir HCFC-133a – išskiriami šiauriniame pusrutulyje, bet ne tikslią vietą ar kas juos išskiria.
Daugiausiai rūpesčių, anot jo, kelia CFC-113a. Bendra šio junginio emisija tebėra santykinai maža, bet greitai auga – tarp 2010 ir 2012. vidurio jo lygis išaugo daugiau, nei du kartus. Jis naudojamas kaip žaliava, gaminant hidrofluoroangliavandenilius – plačiai naudojamus CFC pakaitalus oro kondicionavimo sistemose – ir kai kuriuose insekticiduose.
Pramoninė landa
Visi šie keturi chemikalai yra uždrausti pagal 1987 m. ozoną ardančių medžiagų naudojimą draudžiantį Monrealio protokolą. Bet, sako Laube, „CFC-113a saugo landa protokole, leidžianti pramonei naudotis išimtimis.“ JT Aplinkosaugos programa Nairobyje, Kenijoje, gavo vyriausybių ataskaitas, kad CFC-113a buvo naudojamas pesticidų gamyboje 2003 m., bet nepaskelbė detalių apie panaudotą kiekį.
„Paprasčiausiai nežinome, ar atmosferoje mūsų surastos emisijos yra išimčių emisijos ar atsirado dėl kokio nors nelegalaus gamintojo,“ sakė Laube. „Kaip bebūtų, emisijos sparčiai auga, ir tai kelia nerimą.“
Martynas Chipperfieldas, atmosferos chemijos profesorius iš Leedso universiteto, JK, sakė, kad dabar aptikti kiekiai sudaro mažiau nei vieną procentą nuo kiekio prieš Monrealio protokolo pasirašymo.
Steve'as Montzka iš JAV nacionalinės Okeanų ir atmosferos administracijos Boulderyje, Kolorado valstijoje, sutinka. „Kalbame apie labai mažas išlakas,“ patvirtina jis. „Dokumentas naudingas tuo, kad nukreipsime radarą į šias medžiagas, kad jos netaptų reikšmingomis.“
Bet Laube įspėjo, kad keturi jo komandos aptikti CFC tikriausiai tėra ledkalnio viršūnė. „Dar neapskaičiavome kiekio, bet jau radome dar dešimtis anksčiau neaptiktų ozoną adančių medžiagų, ir ieškome toliau,“ sako jis.
Žurnalo nuoroda: Nature Geosciences, DOI: 10.1038/NGEO2109
Fred Pearce
New Scientist № 2960