Kauniečio atradimas - padaras su 4 akimis (0)
Skaitytojas Paulius vakar pasidalino vieno tokio keisto padarėlio nuotraukomis. Jis prašė įvardinti, koks tai gyvūnas su 4 akimis. „Trumpi pastebėjimai apie jį (ar ją): lyg ir 4 akys. Išsigandęs susitraukia, kai įsidrąsina, išsitempia ir įgauna smailėjantį snukutį. Pūkuotas. Turi apie 12 kojų. Po snukučiu lyg ir turi dar kažką panašaus į čiuptuvėlius“, - taip keistąjį gyvį laiške apibūdino skaitytojas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didelės „akys“ skirtos paukščių atbaidymui
Pasak Lietuvos entomologų draugijos nario Giedriaus Švitros, nuotraukose yra užfiksuotas pievinio sfinkso (lot. Deilephila elpenor), sfinksų šeimos drugio, vikšras. „Dažna, įprasta, visoj Lietuvoj paplitusi rūšis. Vikšrai dažniausiai maitinasi siauralapiu gauromečiu (lot. Epilobium angustifolium), rečiau ant lipikų (lot. Galium)“, - sakė entomologas. Didelės vikšrų „akys“ – tai specialios dėmelės, skirtos atbaidyti vikšrus mėgstančius lesti paukščius. Sfinksų vikšrai yra dideli, turi smailią išaugą pilvelio gale ant nugaros. Ją galima pamatyti ir skaitytojo atsiųstose nuotraukose. Vikšrus galima rasti liepos-rugsėjo mėnesiais, o rožiniai rusvi suaugę drugiai skraido nuo gegužės iki rugpjūčio.Traukia kvapių augalų žiedai
Lietuvoje žinoma 18 sfinksų rūšių. Ryškiaspalviai pievinio sfinkso suaugėliai, kitaip nei kai kurie kiti šios šeimos drugiai, dieną slepiasi tarp augalų ir skristi pakyla tik sutemus. „Patys drugiai maitinasi kvapių augalų žiedais temstant ir naktį, dažnai atskrenda prie dirbtinai iškabintų masalų (pavyzdžiui, pagamintų iš cukrumi prisotinto raudono vyno)“, - sakė G. Švitra.
Entomologas yra anksčiau pasakojęs, jog įvairios sfinksų rūšys yra plačiai paplitusios visoje Lietuvoje ir iš kitų drugių išsiskiria ištvermingumu ir gebėjimu nukeliauti didelius atstumus. Pasak G. Švitros, kol kas daugumai sfinksų rūšių, įskaitant pievinius sfinksus, mūsų šalyje pavojus išnykti negresia, bet norint to išvengti ateityje, būtina išsaugoti buveinių įvairovę – tvarkyti apleistas buveines, šienauti, neleisti apaugti krūmais ir kita.
