Lietuvos seisminės stotys užfiksavo žemės drebėjimą (2)
Vakar 10.05 val. Lietuvos laiku centrinę Nepalo dalį sukrėtė 7,3 magnitudės pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Tačiau mūsų šalies seisminės stotys taip pat užfiksavo žemės virpesius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmosios šio drebėjimo bangos Lietuvos teritoriją pasiekė maždaug po 20 minučių. Jas užfiksavo ir kitos Baltijos regiono – Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Danijos, Vokietijos – seisminės stotys, kurių duomenis gauna ir apdoroja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) Seismologinis centras.
Nepalas – viena iš seismiškai aktyviausių pasaulio vietų. Čia labai galingi žemės drebėjimai nėra netikėti. Prieš dvi savaites, balandžio 25 d., Nepale įvyko 7,8 magnitudės pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Dėl jo gyvybės neteko daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.
Lietuva seisminiu požiūriu, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, yra palyginti saugi. Mūsų šalies teritorijoje nėra užfiksuota nei vieno gamtinio žemės drebėjimo. Tačiau Baltijos regione ir gretimoje Baltarusijos teritorijoje nuo 1616 iki 2005 metų jų būta apie 40. Jų silpnus virpesius galėjo jausti ir Lietuva.
Mūsų šalyje seismologiniai stebėjimai pradėti 1970 m., kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos AE apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Nuo tada Lietuvoje atliekamas nuolatinis seismologinis monitoringas.
Dabar šio monitoringo tinklą sudaro Ignalinos AE seismologinio monitoringo sistema (seisminių stebėjimų stotys Didžiasalyje, Ignalinoje, Salake ir Zarasuose) ir nuolatinių seisminių stebėjimų stotys Paberžėje (Kėdainių r.) ir Paburgėje (Plungės r.).
