Italijos pakrantėje esanti 12 kilometrų pločio supervulkano kaldera po beveik pusės tūkstančio metų ramybės rodo budimo ženklus.
Šis objektas ne tik, kalbama, sukėlė neandertaliečių išnykimą, bet ir aplink jį dabar gyvena pusė milijono žmonių, ir tyrėjai sako, jog jis artinasi prie kritinio slėgio taško, kurį peržengus, gali kilti naujas išsiveržimas.

Gal įsivaizduojate, kad supervulkaną kaip paprastą ugnikalnį, tik labai didelį, kylantį į paviršių ir pukšintį pikta lemiančius dūmus iš supleišėjusios žemė.

Bet iš tikrųjų supervulkanai yra dideli vulkaninio aktyvumo plotai, susiformavę tada, kai ugnikalnis išsviedžia tiek daug magmos, kad nuo jos masės įgriūna, suformuodamas didžiulį kraterį,ir kraštovaizdį, kupiną geizerių, hidroterminių versmių ir sieros rūgšties.

Taip yra Yellowstone, kur lavos išsiveržimai ir besiveržiantys garai formuoja, nežemišką landšaftą.

Campi Flegrei, kas itališkai reiškia „liepsnojantys laukai“, yra dar viena didelė vulkaninio aktyvumo sritis, Italijoje, į vakarus nuo Neapolio.

Senovinė kaldera, kurioje yra 24 krateriai ir didelė vulkanų sistema, kurios didžiąją dalį slepia Viduržemio jūra, susiformavo prieš 39 000 metų, per didžiausią išsiveržimą Europoje per pastaruosius 200 000 metų.

Nuo susiformavimo, Campi Flegrei įvyko tik du stambūs išsiveržimai – prieš 35 000 metų ir prieš 12 000 metų – ir vienas mažesnis, 1538-aisiais.

Bet pasakymą „mažesnis“ derėtų suprasti santykinai, mat šis 1538-ųjų išsiveržimas truko aštuonias dienas iš eilės ir apylinkėse išbėrė tiek medžiagos, kad suformavo naują kalną, Monte Nuovo.

Tačiau nerimą kelia visa sritis – prieš 200 000 metų įvykęs išsiveržimas buvo toks pragaištingas, kad2010 metais paskelbtame tyrime netgi daroma prielaida, kad jis sukėlė „vulkaninę žiemą“, galiausiai lėmusią neandertaliečių išnykimą.

Nors ryšys su neandertaliečių išnykimu, kol bus rasta daugiau duomenų, tebelieka grynai spekuliatyvus, šis išsiveržimas, kurio metu į paviršių išsiliejo 3,7 trilijonai litrų išsilydžiusios uolienos – drauge su panašiu kiekiu sieros į atmosferą – toks tikrai nėra.

„Šiose apylinkėse gali kilti išsiveržimai, galintys turėti globalų katastrofišką poveikį, sulyginamą su stambių meteoritų smūgiais,“ Reuters 2012 metais sakė Giuseppe De Natale iš Italijos nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto.

Dabar vulkanologo Giovanni Chiodini iš Italijos nacionalinio geofizikos instituto Romoje vadovaujama komanda praneša, kad Campi Flegrei spaudimas kyla iki kritinio lygio, kas gali sužadinti kitą išsiveržimą.

Šis kritinio slėgio taškas – vadinamasis kritinis degazavimo slėgis (CDP) – gali sukelti kritinę vulkaninio aktyvumo būseną, kai itin karštos dujos veržiasi į atmosferą, kaitindamos aplinkinius hidroterminius skysčius ir uolienas, dėl ko jos gali skilti ir prasidėti išsiveržimas, praneša komanda.

„Kaitinamos hidroterminės uolienos galiausiai praranda savo mechaninį atsparumą, kas greičiau sukelia kritines sąlygas,“ Chiodini paaiškino AFP.

Per pastarąjį dešimtmetį Campi Flegrei pakilo, kas rodo, jog dujos po ja kyla į paviršių vis sparčiau.

Reaguodama į šį kilimą, Italija padidino supervulkano pavojaus lygį nuo žalio iki geltono – arba nuo „ramu“ iki „reikia mokslinio stebėjimo“.

Kiti du aktyvūs ugnikalniai, Rabaul Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Sierra Negra Galapaguose, „prieš išsiverždami demonstravo grunto deformacijos greitėjimą, panašų į stebimą Campi Flegrei“, sakė Chiodini.

Tad, ar greta gyvenantiems jau metas panikuoti? Dar ne, kadangi šioje stadijoje praktiškai neįmanoma numatyti, ką Campi Flegrei kaldera veiks – jei iš vis ką nors.

„Bendrai žiūrint, deja, vulkanologija nėra tikslusis mokslas,“ sakė ChiodiniThe Washington Post.

„Tebėra daug neaiškumų ir ilgalaikių prognozių daryti kol kas neįmanoma! Pavyzdžiui, mūsų aprašytas procesas gali vystytis abiem krytimis: tiek link išsiveržimo, tiek ir vulkaninio aktyvumo rimimo.“

Tyrėjai tikisi, kad naujausi jų supervulkano stebėjimai paskatins daugiau tyrėjų stebėti šias apylinkes, nes, panašu, gelmėse kažkas grumena – ir turime žinoti, kokio masto nelaimes tai gali nulemti.

Tyrimas publikuotas Nature Communications.