Kaip žinome, Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, danguje tampa matoma ištisinė spalvų spektro juosta, vadinama vaivorykšte. Tačiau kokią ją matytumėme, jei Saulės, kurios šviesa ir lemia šio reiškinio susiformavimą, būtų dvi?

Rodos viskas paprasta. Planeta su dvejomis Saulėmis turėtų turėti dvigubą vaivorykštę. Arba tiksliau, keturgubą, nes dvigubą turime jau dabar.

Vaivorykštės ryškumas priklauso nuo lietaus lašelių dydžio. Jei lašeliai stambūs (1-2mm skersmens), vaivorykštė labai ryški, joje gerai matomos raudonos, violetinės ir melsvos spalvos juostos. Būtent tada, kai vaivorykštė ryški, galima įžiūrėti ir antrą jos lanką, kuris atsiranda tada, kai saulės spinduliai virš pagrindinės vaivorykštės esančiuose lašeliuose atsispindi antrą kartą. Tiesa, antra vaivorykštė visada būna blankesnė, nes dalį savo šviesumo spindulys praranda dėl atspindžių lašelyje.

Tuo tarpu kai lašai mažesni, vaivorykštė atrodo blanki, išplauta, raudono lanko ir antrosios vaivorykštės beveik nesimato.

Beje, plotas tarp tų dviejų vaivorykščių yra pastebimai tamsesnis nei už jos ribų. Jis vadinamas Aleksandro tamsos juosta. Dėl šviesos refrakcijos lašeliuose pobūdžio iš šios zonos stebėtoją pasiekia tik nedidelis išsklaidytos, o ne lašeliuose lūžusios ir atspindėtos spinduliuotės kiekis. Todėl ši sritis atrodo tamsesnė.

Pirmas ir antras vaivorykštės lankai yra vieninteliai kuriuos galite pamatyti lengvai, bet iš tiesų yra ir daugiau lankų, tik kiekvienas sekantis yra daug silpnesnis nei prieš tai esantis ir dėl to, plika akimi nematomas. Tik per pastaruosius penkerius metus mokslininkai užfiksavo trečią, ketvirtą ir penktą vaivorykščių lankus.

Taigi, kaip atrodytų vaivorykštė esant dviems Saulėms?

Vaivorykštė visada pasireiškia priešingoje nei Saulė pusėje. Todėl norėdami išsiaiškinti kaip ji atrodytų esant dviems žvaigždėms, pirmiausia reikėtų žinoti jų išsidėstymą.

Paprastai išsidėstymas būna dvejopas: pirmu atveju abi žvaigždės arti viena kitos, o planeta nuo jų labai dideliu nuotoliu. Antru atveju žvaigždės toli viena nuo kitos, planeta skrieja aplink vieną iš jų, kita žvaigždė, tuo tarpu, dideliu atstumu lieka nuošalyje.  

Esant pastarajam variantui, abi žvaigždės didžiąją laiko dalį praleistų skirtingose dangaus vietose. Priklausomai nuo dydžio, tikslaus atstumo ir kitų parametrų, jos dar būtų ir skirtingo ryškumo. Tolimesnė žvaigždė galėtų atrodyti ne daugiau ryški kaip mėnulis, ar tiesiog kaip eilinė kita planeta. 

Tokiu atveju ir vaivorykštė niekuo nesiskirtų nuo tos kurią regime dabar.

Tačiau visai kitaip būtų esant dviems greta išsidėsčiusioms, panašaus dydžio ir ryškumo žvaigždėms. Jos sukurtų iš dalies persidengiančių vaivorykščių vaizdą.

Ir kuo toliau planeta būtų nuo dviejų žvaigždžių, tuo ir tarpai tarp vaivorykščių būtų didesni. Ir žinoma, esant palankioms sąlygoms matytųsi ir du mažiau ryškūs antrieji vaivorykščių lankai. Taigi, iš viso konkrečiame dangaus ruože matytumėme tikrą vaivorykščių makalynę. Jei sunku įsivaizduoti kaip tai atrodytų, panašiausias ir lengviausiai suprantamas pavyzdys yra besikryžiuojantys traukinio bėgiai.

Komentarai (1)