Jeloustoune pastaruoju metu nuolat dreba žemė - negi jau bunda superugnikalnis? (1)
Mokslininkų akys krypsta į Jeloustouno nacionalinį parką JAV – per dvi savaites čia įvyko apie 770 žemės drebėjimų, o vieno jų galingumas siekė net 4,5 balo pagal Richterio skalę. Ar tai – ženklas, kad šis superugnikalnis bunda?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Silpni, vienas po kito vykstantys žemės drebėjimai Jeloustoune nėra naujiena. Tai rodo, kad juda po žeme esanti magma, arba nežymiai pasislenka aplinkinis gruntas.
Poslinkis vienoje vietoje paskatina judėjimą ir kitur, tad vieną drebėjimą dažnai palydi dar keli ar keliolika. Tačiau tokio masto drebėjimų grandinės čia nebūta nuo 2010-ųjų. Per dvi savaites iki birželio 23 dienos užfiksuoti net 769 įvairaus stiprumo žemės drebėjimai, o dabar jų skaičius veikiausiai perkopė 800.
Įprastai per tiek laiko suskaičiuojama kelios dešimtys ar daugiausiai šimtas silpnų drebėjimų. Maža to, šią grandinę papildęs 4,5 balo drebėjimas buvo stipriausias šioje vietovėje nuo 2014-ųjų, kuomet žemę purtė 4,8 balo stiprumo drebėjimas.
Žemės drebėjimai Jeloustoune primena, kad šis superugnikalnis gali bet kada išsiveržti. Tai jau buvo įvykę prieš 2,1 mln. metų, 1,3 mln. metų ir prieš 630 tūkst. metų, o šių išsiveržimų metu į aplinką buvo išmesta kone 250 kubinių kilometrų pelenų.
Atsižvelgdami į buvusių išsiveržimų periodiškumą ir dešimtmečius vykstančių tyrimų duomenis, mokslininkai įsitikinę – Jeloustounas vėl išsiverš. Deja, iš anksto prognozuoti, kada tai įvyks, praktiškai neįmanoma. Tačiau JAV Geologijos tarnyba ramina, kad pastarojo meto virpesiai pavojaus nekelia ir superugnikalnio išsiveržimas dar neprasidėjo.
Anksčiau ši tarnyba buvo nurodžiusi, kad Jeloustouno superugnikalnio išsiveržimo tikimybė per ateinančius metus yra 1 iš 730 tūkst. Remiantis jos 2014-aisiais paskelbta ataskaita, toks išsiveržimas turėtų pasekmių visame pasaulyje ir net gali sukelti vulkaninę žiemą.
Mokslininkai prognozuoja, kad išsiveržus Jeloustouno superugnikalniui akimirksniu žūtų per 100 tūkst. žmonių, tūkstančio kilometrų spinduliu esančios teritorijos būtų užklotos kelių metrų storio pelenais, o plonesnis sluoksnis padengtų praktiškai visą žemyninę JAV dalį.
Dėl tokio įvykio sutriktų visos transporto sistemos, praktiškai visame pasaulyje negalėtų kilti ir leistis lėktuvai, o pelenai nusėstų tik per vienerius ar dvejus metus – šį laikotarpį Žemėje nebūtų vasaros.
