Mokslininkai dar nėra matę nieko panašaus: Meksikos olose aptikti unikalūs organizmai ()
Meksikoje, Čihuahua olose rastuose kristaluose esantiems mikrobams gali būti dešimtys tūkstančių metų. Didžiulių kristalų viduje esantys mikroorganizmai stipriai skiriasi praktiškai nuo visų gyvybės formų Žemėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie – pavyzdys, kokios atsparios gyvybės formos būna net atšiauriausiomis sąlygomis, įskaitant ir kitas planetas, rašo sciencenews.org.
„Šie organizmai unikalūs“, – sakė astrobiologė Penelope Boston.
Anot P. Boston, kuri yra NASA Astrobiologijos instituto Kalifornijoje direktorė, jie nepanašūs nė į vieną iš iki šiol mokslui žinomų rūšių. Jiems giminingiausi organizmai gyvena olose visame pasaulyje, vulkaninės kilmės žemėje arba įvairiose medžiagose, pvz., tuluole.
P. Boston su kolegomis aštuonerius metus tyrinėjo mikrobus Naicos švino, sidabro ir cinko kasykloje. Dalį kristalų aptiko didžiuliuose kalcio sulfato kristaluose susidariusiose skysčio kišenėse. Analizė rodo, kad mikrobai galėjo išbūti šiose mažose laiko kapsulėse nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. metų, o visą šį laiką buvo ramybės būsenoje.
Tiesa, P. Boston teigimu, „mikroorganizmai išlaikė tam tikrą gyvybingumą, o jų gebėjimą daugintis galima atgaivinti“. Tyrėjai atgaivino mikrobus laboratorijoje, ištyrė jų ir kitų olos sienose rastų organizmų genetinę kilmę.
Paaiškėjo, kad kristaluose esantys mikrobai panašūs į lauke, olos išorėje ir netoliese buvusius mikrobus, tačiau ne identiški. Būtent todėl P. Boston su kolegomis įsitikinę, kad mikroorganizmai oloje nesusimaišė su kitais mikrobais, taip pat yra tikri dėl kristaluose buvusių mikrobų amžiaus.
Tyrėjų komanda tyrimo rezultatų dar nespausdino. Jei tyrimų medžiaga visiškai pasitvirtintų, tai reikštų, kad mikrobai – viena atspariausių gyvybės formų žemėje, ekstremofilai, išbuvę 100–400 m gylyje ir ištvėrę 45–46 laipsnių karščio Celsijaus temperatūrą.
Šis ir kiti panašūs tyrimai rodo, kad kai kurie mikrobai yra be galo atsparūs, sugebantys išlikti praktiškai bet kokiomis sąlygomis. Tai – daug žadanti informacija, skatinanti ieškoti gyvybės formų toliau už mūsų planetos ribų. Paieškos nebūtų lengvos, bet mokslininkai jau galvoja siųsti zondus į potencialiai gyvenamas vietas, pvz., Jupiterio mėnulį – Europą ir Saturno mėnulį Enceladą.
P. Boston atradimas priminė, kiek nedaug mokslininkai žino apie mikrobus Žemėje ir kad nežinome, kokios gyvybės formos išliktų kosminiuose laivuose, išsiųstuose į kitas planetas, teigė NASA darbuotojas Cassie‘is Conley‘is.
„Išgabenus tų mikroorganizmų iš Žemės ir įkurdinus kur nors, jie galbūt įsitvirtintų. <...> Tačiau gyvybės forma iš Žemės gali užteršti kitas planetas, jose įsigalėti“, – pridūrė jis.