Grybavimas priešistoriniais laikais būtų buvęs visai kitoks - nustebsite sužinoję šių grybų aukštį ()
Mokslininkai neseniai atrado grybų pasaulio godzilą – milžinišką, priešistorinio grybo fosiliją, kuri išliko neįminta mįsle daugiau nei 100 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cheminė analizė parodė, kad 6 metrų aukščio organizmas su kamienu, kurio dydis ir apimtis prilygsta medžio kamienui, išnyko prieš maždaug 350 milijonų metų. Žinomas kaip Prototaxites, milžiniškas grybas suintrigavo mokslininkus, kurie iš pradžių manė, kad tai yra spygliuočių šeimos medis.
2001 metais Francis Hueber iš Nacionalinio Natūralios Istorijos muziejaus JAV pirmasis ėmė teigti, kad tai gali būti grybas. Tokią hipotezę jis iškėlė po vidinės fosilijos struktūros analizės. Tačiau jis neturėjo jokių tai patvirtinančių duomenų ar įrodymų.
Ir nepaisant jokių pateiktų argumentų, kiti F.Hueberiu netikėjo, nes 6 metrų dydžio grybas yra neįsivaizduojamas. Tačiau šią mįslę padėjo įminti geofizikas Kevinas Boyce‘as iš Čikagos universiteto. Jis palygino mistinės fosilijos anglies daleles su kitų prieš 400 milijonų metų gyvenusių augalų anglies dalelėmis.
Augalai absorbuoja anglį tik iš anglies dioksido, esančio ore aplink juos. Taigi dviejų atmosferoje randamų anglies izotopų (anglis-12 ir anglies-13) koeficientas yra vienodas visuose augaluose, kurie gyvena konkrečiu laikotarpiu.
K. Boyce‘as aiškina, kad gyvūnų išvaizdą nulemia maistas, kuriuo jie minta. Seniau priskirti augalų klasifikacijai, dabar grybai laikomi artimesni gyvūnams, nors jie maistą valgo ne mechaniškai, o sugeria chemiškai iš aplinkos.
Mokslininkai išsiaiškino, kad anglies koeficientai iš skirtingų grybų fosilijų pavyzdžių skyrėsi labiau negu tikėtąsi iš tos eros augalų, o tai tik patvirtino, kad Prototaxites yra grybas, kuris anglį gaudavo ne iš oro, o iš kitų šaltinių.
Nuo jo atradimo prieš daugiau nei šimtą metų, atrasto milžiniško grybo pavyzdžių rasta visame pasaulyje. Grybas augo laikotarpyje prieš maždaug 420-350 milijonų metų – tuo apčiu laikotarpiu, kai kirmėlės ir šimtakojai tapo pirmaisiais sausos žemės gyventojais. Tuo metu visi stuburiniai gyvūnai dar gyveno vandenynuose.
K. Boyce‘as sako, kad 6 metrų aukščio grybas šiuolaikiniame pasaulyje atrodytų keistai, nors kita vertus, mes esame pripratę prie medžių, kurie yra žymiai didesni. Jis aiškina, kad augalai tuo metu buvo vos 1 metro aukščio, bestuburiai gyvūnai dar buvo maži, o stuburiniai gyvūnai žeme dar nevaikščiojo. Dėl šios priežasties milžiniški grybai tuo laikotarpiu turėjo atrodyti dar keisčiau ir įspūdingiau.
Parengta pagal „New Scientist“
