Naujas tyrimas parodė, kad apokaliptinis ugnikalnio išsiveržimas, galintis sunaikinti visą žmonių civilizaciją, gali įvykti anksčiau nei manyta ()
Mokslininkai apskaičiavo, kad tokie kataklizmai įvyksta kas 45 000-714 000 metų. Naujam tyrimui vadovaujantis profesorius Jonathanas Rougieras tokį periodą apibūdiną kaip „patogiai ilgesnį nei mūsų civilizacija“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienas iš paskutinių žinomų didžiųjų išsiveržimų įvyko prieš 74 tūkstančius metų Indonezijoje, kur neseniai suaktyvėjęs Agungo kalnas privertė iš Balio evakuotis 100 tūkst. žmonių.
Tačiau didžiausią grėsmę keltų superišsiveržimai, kurie apimtų visus žemynus, o išmesti ugnikalnio pelenai galėtų pakeisti oro sąlygas ilgiems dešimtmečiams, rašoma independent.co.uk.
Naujame žurnale „Earth and Planetary Science Letters“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad toks galingas ugnikalnių išsiveržimas gali įvykti anksčiau nei manyta iki šiol.
Civilizacijos pradžia dažnai laikoma ta diena, kai žmonės nuo medžioklės ir gėrybių rinkimo perėjo prie žemės ūkio, o tai įvyko prieš 12 tūkst. metų.
Profesorius J. Rougieras kartu su savo komanda paskaičiavo, kad kitas didžiulis ugnikalnio išsiveržimas galėtų įvykti po 17 tūkst. metų.
„Tačiau gamta, įskaitant ugnikalnių išsiveržimus, nebūtinai veikia kaip laikrodis“, – sako jis.
Profesorius tikina, kad faktas, jog per pastaruosius 20 tūkst. metų superišsiveržimų nebuvo, nebūtinai reiškia, kad tai negali įvykti ateityje.
J. Rougieras pabrėžė, kad net ir mažesnių ugnikalnių, tokių kaip Agung, išsiveržimai kelia didelę grėsmę aplinkai ir žmonėms.
„Mes galime pasakyti, kad ugnikalniai yra labiau grėsmingi mūsų civilizacijai nei anksčiau“, – sakė jis.