Keista statistika su žaibais: kodėl jiems vis sunkiau nutrenkti žmones? (1)
Šis dešimtmetis įeis į žmonijos istoriją kaip vienas audringiausių dešimtmečių per žmonijos istoriją. Nuo 2010 metų susidūrėme su tiek didžiausiais, tiek stipriausiais kada nors užfiksuotus uraganais. Meksika pajautė stipriausio uragano – jeigu matuosime pagal vėjo stiprumą – jėgą, O JAV vakarai kentėjo nuo vienos didžiausių sausrų regiono istorijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau ne viskas yra taip blogai. Šį dešimtmetį turėtų būti užfiksuotas mažiausias mirčių nuo žaibo iškrovų skaičius – bent jau JAV. O tai – neeilinis rodiklis.
Žaibas yra nuvertintas žudikas. Mes esame taip pripratę prie žaibų, kad juos pastebime tik tada, kai šis gamtos reiškinys būna itin intensyvus.
Mokslininkai skaičiuoja, kad kasmet visame pasaulyje susiformuoja apie 3 milijardai žaibų, o vien JAV jų pasirodo apie 22,5 milijono. Tai yra įspūdingi skaičiai – ypač turint omenyje, kad žaibas yra karštesnis už Saulės paviršių, o savyje turi tiek energijos, kad trenkęs į žmogų, gali sustabdyti jo širdį greičiau, nei šis spėtų suprasti, kad į jį trenkė žaibas.
Dauguma žmonių, į kuriuos nutrenkia žaibas, išgyvena šį siaubingą potyrį – tačiau pasekmės kartais išlieka visam gyvenimui. Įprastai žaibas yra mirtinas tada, kai elektros iškrova perskrodžia aukos širdį ir sustabdo jos plakimą. Tačiau netgi ir tokiu atveju žmogų galima atgaivinti – jeigu bus veikiama greitai.
Turint omenyje susiformuojančių žaibų skaičių, reikėtų tikėtis, kad kasmet nuo jo miršta daugybė žmonių, ar ne? Skamba neįtikėtinai, bet kasmet JAV nuo žaibų miršta vos 26 žmonės. Ir šis skaičius nuolatos mažėja.
XX amžiaus penktajame dešimtmetyje JAV kasmet nuo žaibų mirdavo vidutiniškai 329 žmonės. Praėjus dviem dešimtmečiams, šis skaičius sumažėjo iki 133 mirčių per metus. Pirmajame naujojo tūkstantmečio dešimtmetyje vidutinis nuo žaibų mirštančių žmonių skaičius sumažėjo iki 41, tad šis rodiklis palaipsniui vis krenta.
Kodėl taip yra? Žinoma, kad tai lemia 3 veiksniai.
Pirmas veiksnys yra gan akivaizdus – juk šį straipsnį greičiausiai skaitote sau ramiai įsitaisę namuose prie kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane. Jeigu gyventumėte XX amžiuje užmiestyje, žymiai daugiau laiko praleistumėte lauke – tiek pramogaudami, tiek dirbdami. Tai, kad šiais laikais žmonės žymiai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, lėmė žymų mirštančių nuo žaibų skaičiaus sumažėjimą.
Antras svarbus veiksnys – oro radaro išradimas po antrojo pasaulinio karo. Prieš išrandant ir pradedant naudoti šį įrenginį plačiau, vienintelis būdas sužinoti apie artėjančią audrą buvo stebėti debesis. Jeigu audra jau yra taip arti, kad galite girdėti griaustinį, ji yra pakankamai arti, kad jus galėtų nutrenkti žaibas.
Oro radarai iš audrų atėmė netikėtumo elementą, todėl dabar apie jas galime sužinoti žymiai anksčiau – nei pamatyti jas per savo kambario langą.
Trečiasis veiksnys yra susijęs su išsilavinimu. Dabar apie orą ir meteorologiją žinome nepalyginamai daugiau, nei prieš kelis dešimtmečius – o ką jau kalbėti apie praėjusio amžiaus vidurį. Apie orus ir jų sukeliamus efektus pasisemiame žinių mokykloje, internete bei kituose šaltiniuose – dėl ko tapome žymiai atsargesni ir apie žaibo keliamus pavojus žinome nepalyginamai daugiau – todėl didelė dalis namų dabar turi įrengtus žaibolaidžius, dauguma žmonių žino, kaip geriausia elgtis audros atveju, o miestų infrastuktūra yra pakankamai aspaugota nuo gamtinių stichijų.
Parengta pagal mentalfloss.com
