Netikėta, bet faktas - Antarktida tik aukštėja ir štai kodėl  ()

Antarktidos uolinis pagrindas kyla sparčiau, nei kada nors buvo užregistruota – po 41 millimetrą per metus. Ir to priežastis gali būti plonėjantis Antarktidos ledas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2018-06-22 Netikėta, bet faktas - Antarktida tik aukštėja ir štai kodėl  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ledui tirpstant, mažėja po juo esančias uolienas spaudžiantis svoris. Ir ilgainiui, išnykus gigantiškiems ledo kiekiams, iš apačios spaudžiamas takios Žemės mantijos, uolinis pagrindas kyla, rašoma naujame tyrime.

Šis kilimas suledėjusiam kontinentui yra ir bloga ir gera naujiena

Gera, nes kylantis uolinis pagrindas gali stabilizuoti likusius ledo skydus. O bloga, nes kylanti žemė tikriausiai iškreipė palydovinius ledo kiekio matavimus, todėl tyrėjai galėjo nepakankamai įvertinti ledo nykimą netgi 10 procentų, pranešė mokslininkai.

Antarktidos uolinio pagrindo ir mantijos sąveika tėra vienas iš daugelio mūsų dinamiškoje planetoje vykstančių geologinių procesų. Po Žemės pluta, 2890 kilometrų iki Žemės branduolio, tęsiasi išsilydžiusi mantija. Viršutinio jos sluoksnio – litosferos – konvekcinių srovių judėjimas sugarankščiuoja ir stumdo ant jos plūduriuojančias tektonines plokštes.

Bet nors kompiuterinis modeliavimas mantijos judėjimą bendrais bruožais parodo, vaizdas nėra išsamus, Live Science sakė tyrimo vyr. autorė Valentina Barletta, postdoktorantūros studijas atliekanti DTU Space, Danijos technikos universiteto Nacionaliniame kosmoso institute.

„Šie – mantijos klampumo pasiskirstymo – tyrimai tebėra kūdikystės stadijoje,“ pastebėjo Barletta. „Daugmaž žinome, kur Žemė karštesnė ir kur vėsesnė. Tačiau mantijos klampumas priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo joje esančio vandens kiekio.“ Vertinant tam tikros vietos mantijos temperatūrą, gali susidaryti klaidingas jo judėjimo įspūdis – vėsesnės, tačiau daugiau vandens turinčios dalies klampumas gali būti toks pats, kaip ir karštesnė, bet „sausesnės“ zonos, paaiškino Barletta.

Buvo manoma, kad tokie dramatiški pokyčiai, kokius tyrėjai stebėjo Antarktidos pagrinde – iš apačios mantijos nukinamo uolinio pagrindo kilimas vyksta tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių metų. Naujieji duomenys rodo, kad toks poslinkis dėl nykstančio ledo gali vykti daug sparčiau, per šimtmečius ar dešimtmečius. Tai rodo, kad uolinį pagrindą kelianti mantija po Antarktida gali būti takesnė ir srūvanti greičiau, nei manyta, praneša tyrimo autoriai.

Atšokimo matavimas

Antarktidos pagrindą tyrinėti sunku, nes didžiąją jo dalį dengia storas ledo sluoksnis; žemyno ledo skyduose sukaupta apie 90 procentų viso Žemės ledo, kuriam ištirpus, pasaulinis jūros lygis pakiltų apie 61 metrą, rodo NASA duomenys. Norėdami išmatuoti jo pokytį, tyrėjai sumontavo šešias GPS stotis Amundseno jūros pakrantėje (Amundsen Sea Embayment – ASE), regione, kur maždaug Teksaso valstijos dydžio ledo skydas teka į Amundseno jūrą. Jie išdėstė GPS monitorius, ten, kur matėsi uolienos, ir duomenis rinki 1 km erdvine raiška, – didžiausia, nei bet kuriuose ankstesniuose tyrimuose.

Mokslininkai tikėjosi išvysti lėtą pagrindo, kurį būtų galima susieti su istoriniu ledo mažėjimu – nes „kai ledas tirpsta, žemė elastiškai atšoka,“ sakė Barletta. Tačiau jie išvydo, kad kilimo sparta buvo maždaug keturis kartus didesnė nei tikėtasi iš turimų ledo mažėjimo duomenų. ASE užfiksuotas atšokimas – 41 milimetras per metus – buvo „vienas iš sparčiausių kada nors užfiksuotų ledynų dengiamose teritorijose,“ pranešime sakė tyrimo bendraautorius Abbas Khanas, DTU Space asoc. profesorius.

Jų atradimas rodė, kad žemiau esanti mantija yra greitai judanti ir taki, greitai reaguojanti į ledo svorio mažėjimą, sakė Barletta.

Neužtikrinta Antarktidos ledo ateitis

Šis pagrindo kilimas yra praėjusio amžiaus ledo tirpsmo rezultatas, bet kai kuriose Antarktidos dalyse ledas ir toliau tirpsta dramatiškai greitai, spartinamas žmogaus sukelto klimato pokyčio. Vertinama, kad nuo 1992 metų kontinentas neteko 3 trilijonų tonų ledo, dėl ko vandens lygis pakilo ~8 mm. Neseniai mokslininkai sudarė prognozę, pagalkurią Vakarinis Antarktidos ledo skydas (Antarctic Ice Sheet – WAIS) gali visiškai išnykti per kitus 100 metų, o vandens lygis dėl to pakils 3 metrais.

Bet, tyrėjų nuomone, plonėjantis WAIS gali įžiebti vilties spindulėlį. Skystos mantijos keliamas Antarktidos uolinis pagrindas gali prilaikyti WAIS. Tiesą sakant, pagrindo kilimas galėtų WAIS stabilizuoti ir neleisti visiškai sunykti, netgi stipriai spaudžiant šiltėjančiam pasauliui.

Yra ir tamsioji atradimo pusė. Antarktidos ledo mažėjimo vertinamas priklauso nuo palydovais matuojamų lokalizuotų plotų gravitacijos pokyčių, kuriuose gali pakeisti didelis masės pokyčiai. Jei Antarktidos pagrindas greitai prisitaiko prie ledo pokyčio, jo pakilimas matytųsi gravitacijos matavimuose, taip kompensuodamas dalį ledo tirpsmo ir iškraipydamas tikrąjį ištirpusio ledo keikį maždaug 10 procentų, teigiama tyrime.

Tiėkimės, kad dabar, kai mokslininkai apie šį neatitikimą sužinojo, būsimuose ledo nykimo modeliuose į tai bus atsižvelgta, sakė Barletta.

Tyrimas birželio 21 dieną publikuotas Science žurnale.



www.livescience.com

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(14)
(2)
(12)

Komentarai ()