Mokslininkai nustebę stebėjo, kaip laukinės šimpanzės išsiruošė į medžioklę - iki šiol galvota, kad taip moka tik žmonės ()
Teiginys, kad žmonės kilo iš beždžionių, yra klaidingas. Tai – tas pats, kas sakyti, kad jūs kilote iš savo brolio. Tikrasis faktas yra tai, kad žmonės ir beždžionės išsivystė iš to paties protėvio – ir pasuko kiek skirtingais evoliucijos keliais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O gal vis dėlto ne?
Štai 2007 m. tyrimas patvirtino, kad beždžionės gaminasi įrankius ir juos naudoja žinduolių medžioklei. Šie įrodymai suteikia įžvalgų apie tai, kaip medžioklė evoliucionavo žmonių tarpe.
Bent 22 kartus mokslininkai pastebėjo, kaip laukinės šimpanzės, gyvenančios Afrikos savanoje, lazdas naudojo tarsi ietis, kuriomis medžiojo mažus primatus.
Kiekvieną kartą šimpanzė medžio šaką modifikuodavo perlauždama per pusę ir smailesnį galą dar labiau nusmailindama savo dantimis – o vėliau jomis badydavo medžių kamienus, kuriuose gyvena maži žinduoliai galagai.
Jovos valstijos universiteto antropologė Jill Pruetz, kuri Senegale vadovavo šiam tyrimui, sako, kad tokios medžioklės metu šimpanzė kaskart ištraukdavo įrankį iš medžio kamieno ir jį pauostydavo ar palaižydavo – o tuomet vėl ja durdavo į medžio kamieną.
Anot jos, šimpanzės tai darydavo taip įtikinamai, kad mokslininkai ėmė preziumuoti, jog galagai tuo metu greičiausiai būdavo sužeisti.
Antropologas ir tyrimo bendraautorius Paco Bertolani vieną kartą pastebėjo, kai šimpanzė pasigaminta ietimia sėkmingai ištraukė iš medžio galagą. Tada šimpanzė sudraskė ir suėdė mažąjį primatą. P. Bertolani negalėjo tiksliai pasakyti, ar ištrauktas galagas jau buvo negyvas, tačiai jis neskleidė jokių garsų ir nesipriešino, todėl mokslininkai spėja, kad šimpanzės savo ietis naudoja tam, kad nuslopintų mažų primatų pasipriešinimą.
Primatologas Craigas Stanfordas, kuris nebuvo susijęs su atliktu tyrimu, laiko šį tyrimą apie beždžionių medžioklę su įrankiais „geru įrodymu“, bet teigia, kad viską susilpnina tai, jog buvo užfiksuotas tik vienas galago užmušimo atvejis – o daugiau ietis nebuvo užfiksuota naudojama pagal paskirtį.
Pranešimas apie atliktą tyrimą buvo išspausdintas leidinyje „Current Biology“.
