Pasaulyje plinta panika dėl naujo Islandijos ugnikalnio, bet štai ką iš tikro sako mokslininkai (1)
Kai kurioje žiniasklaidoje jau keliama panika – „Islandijos ugnikalnis Katla ruošiasi išsiveržti, ir jo išsiveržimas bus toks, kad 2010-ųjų Eyjafjallajökullo išsiveržimas, paralyžavęs visą Europos oro erdvę, atrodys tik kaip gimtadienio fejerverkai ant torto.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau tai nėra tiesa. Tokie teiginiai atsirado po naujo mokslininkų tyrimo paskelbimo, tik jame nekalbama apie jokias prognozes. Pagrindinė tyrimo autorė, dr. Eugenija Iljinskaja iš Lidso universiteto (Didžioji Britanija) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė:
„Mūsų tyrimas apie Katlos ugnikalnį susilaukė didelio medijų dėmesio, kas yra puiku. Tačiau nepageidaujamas efektas yra tas, kad medija gali neteisingai interpretuoti ar perspausti mokslinius faktus. Tyrimo metu aptikome kai ką neįprasta ir netikėta. Bet mes NESKELBĖME, ar ugnikalnis ruošiasi išsiveržti, ar ne“.
Katla yra tikrai įdomus egzempliorius, kurį vulkanologai stebi nuolat. Jis turi daug plyšių, bet ir vieną centrinį kraterį, kurį dengia ledo kepurė – Mýrdalsjökullis.
Per paskutinių 1100 metų Katla išsiveržė 20 kartų, ir šiuos išsiveržimus dažnai lydėjo staigūs potvyniai, susidarę iš greitai ištirpusio ledo. Šie procesai vadinami jökulhlaupsais, ir jie yra nemenka problema – nes jie nutinka labai staigiai ir gali pasipilti į slėnius, kuriuose gyvena žmonės.
Katlos atveju jökulhlaupsai nėra reti, bet vienas įspūdingiausių nutiko 1755 m. Mokslininkai skaičiuoja, kad tąkart vandens debitas buvo 200 000 – 400 000 kubinių metrų (arba 200-400 milijonų litrų) per sekundę, kas būtų daugmaž kartu sudėjus Amazonę, Misisipę, Nile ir Jangdzę, rašo „Wired“.
Katlos išsiveržimai taip pat pasižymi įspūdingais pelenų stulpais, kurie gali paveikti keliones oru. Paskutinį kartą tokie nutiko 1918-aisiais, kai išsiveržimas buvo toks stiprus, kad prasiveržė per Mýrdalsjökullį ir suformavo 14 kilometrų aukščio pelenų stulpą.
Tad nenuostabu, kad ugnikalnis akylai stebimas. Bet nuspėti, kada nutiks išsiveržimas, kol kas neįmanoma, ir bet kokios pranašystės yra melagingos. Katlos išsiveržimai neturi jokio dėsningumo, ir kaip ir visi ugnikalniai, Katla yra geologiškai unikalus – tad jokių apibendrinimų negali būti. Tegalime tik kalbėti apie pavojus ir ieškoti ženklų, ar magma nekyla prie paviršiaus.
Naujasis tyrimas, publikuotas „Geophysical Research Letters“ ir nekalba apie prognozes. Bet jis atskleidžia ne ką mažiau įdomų faktą – kad Katla į atmosferą daug daugiau anglies dvideginio, nei manyta iki šiol. Tiesą sakant, mokslininkai išsiaiškino, kad Katla atsakingas už 5% viso pasaulio ugnikalnių išskiriamo CO2. Tai – įspūdingas kiekis, bet tuo pačiu tyrimas parodo, kad mes ir neturime žinių, kas vyksta po paviršiumi.
Kuris tiksliai magmos šaltinis išskiria šias dujas? Tyrimas taip pat atskleidžia, kad norint tikslesnių klimato modelių, reikalingi ir tikslesni tokių natūralių CO2 šaltinių, kaip poledyniniai ugnikalniai, matavimai. Ar Katla savo anglies dioksido emisijomis yra išimtis – ar visi poledyniniai ugnikalniai išskiria daugiau šiltnamio dujų, nei tikėtasi?
Tačiau dr.E.Iljinskaja ir Islandijos Žemės mokslų institutas įspėja – visi šie duomenys neturi nieko bendro su būsimo išsiveržimo stiprumu ar data. Jokių ženklų, leidžiančių prognozuoti, kad Katla ruošiasi išsiveržti, šiuo metu nėra.
Parengta pagal „IFL Science“ ir „Wired“.
