Varnos yra dar protingesnės nei manyta - įdomus eksperimentas rodo, kaip jos reaguoja į mirtį ir kaip ilgai prisimena grėsmę (1)
Visuomenėje varnos siejamos su mirtimi – pavyzdžiui, jos mėgsta būti netoli kitos, mirusios, varnos ir kranksėti. Ne kartą buvo teigiama, kad taip yra dėl varnų laidotuvių ritualo. Tačiau ką jos iš tiesų daro, taip ir nebuvo žinoma – kadangi mokslininkai iš esmės neturi kuo pasiremti, išskyrus pasakojimus. Vis dėlto, neseniai buvo sudaryta komanda, kuri pasiryžo išsiaiškinti, kodėl varnos taip aktyviai renkasi aplink kritusius giminaičius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tam mokslininkai sugalvojo inovatyvų eksperimentą. Jo metu paaiškėjo, kad varnos, pamačiusios pavojų keliančio žmogaus veidą, ima garsiai kranksėti – o tai reiškia, kad šį veidą įsimena ir kitos varnos, kurios jį pamačiusios taip pat kranksi. Mokslininkai šiuo atveju panaudojo veidą – tačiau ne tikrą, o pagamintą iš latekso kaukę, kuri dengė tikrą veidą.
Pasinaudoję šia priedanga, mokslininkai pristatė varnoms žmogų su minėta kauke vietoje, kurioje varnos tikėjosi gauti skanėstą. Dalindamas skanėstus, jis įtikino varnas esant „geriečiu“, o blogą žmogų vaizdavo kaukėtas eksperimento dalyvis, kuris atėjo į eksperimento vietą su negyva varna rankoje – ir buvo vaidinama, kad norima išmesti varną į šiukšliadėžę. Šis „nedoras“ žmogus eksperimento vietoje praleido 30 minučių.
Pirmą dieną, kai šis kaukėtas žmogus pasirodė, varnos apskritai vengė „geriečio“ palikto maisto. Vietoje to, jos ėmė garsiai kranksėti ir leisti kitus garsus – tarsi grasindamos potencialiam grobuoniui. Varnos taip pat būriavosi greta viena kitos, taip norėdamos įspėti potencialų grobuonį – o taip pat daugiau sužinoti apie pavojingą žmogų ir pademonstruoti dominavimą.
Jeigu šalia negyvos varnos būdavo vanagas, jos dar labiau vengdavo maisto – demonstruodamos, kad būtent vanagas yra pavojaus šaltinis. Kai kaukėtasis žmogus kitą dieną grįždavo prie maisto, varnos vis tiek vengdavo lesalo, nors eksperimento dalyvis ir neatsinešdavo negyvos varnos. Tai demonstruoja, kad varnos vengia vietų ar dalykų, kurie joms atrodo pavojingi. Kitaip tariant, varnos žino, kas yra mirtis – ir žino, kad jos reikia bijoti.
Tyrime dalyvausi Kaeli Swift iš Vašingtono universiteto aiškina, kad tai rodo, jog varnos mirtį mato – bent jau dalinai – kaip pamokantį dalyką. Joms tai yra pavojaus signalas, ir tokio pavojaus jos vengia. Ši potencialiai pavojingos situacijos baimė lieka su jomis ilgam.
Net ir po 6 savaičių trečdalis 65 varnų porų ir toliau elgėsi taip pat. Šis tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Animal Behaviour“ buvo dar vienas mėginimas suprasti, kaip gyvūnai reaguoja į savo būrio narių mirtį. Tai pačiai paukščių šeimai priklausantys paukščiai taip pat rengia panašaus pobūdžio ritualus. Šis tyrimas taip pat rodo, kokia svarbi atmintis yra įsimenant žmonių veidų detales. Šis įgūdis padeda varnoms atskirti „blogus“ žmones nuo „gerų“.
Anot K.Swift, tai dar vienas įrodymas, kaip varnos evoliucionavo, kad išgyventų ir galėtų gyventi šalia žmogaus. Varnos priklauso nedidelei gyvūnų, gedinčių dėl savo artimųjų, grupei. Prie negyvų giminaičių gedi drambliai, žirafos, šimpanzės ir dar keletas korvidų šeimos paukščių rūšių.
Parengta pagal BBC.
