Neįtikėtina, bet faktas: paaiškėjo, kaip skruzdės augina grybus ir gamina antibiotines medžiagas jau ilgiau nei... 60 000 000 metų ir visiškai neturi tokių problemų, su kuriomis susidūrė žmonės (Video) ()
Mes mėgstame girtis apie tai, kad maždaug prieš 12 000 metų, greičiausiai derlingose pietvakarių Azijos žemėse išradome žemdirbystę. Ne ką mažiau skelbiamės ir apie tai, kaip prieš 80 metų atradome antibiotikus. Tačiau, kaip ir dauguma kitų atvejų, gamta greitai pasodina mus ant nusiraminimo kėdutės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas, publikuotas „Proceedings of the National Academy of Sciences“, skelbia, kad skruzdėlės kultivuoja grybus jau daugmaž 60 000 000 metų. Ir beje, tai nėra labai lengvas darbas – skruzdėlių „pasėliai“ yra nuolatiniame grybinių parazitų pavojuje, kas iš tiesų gresia visos kolonijos išnaikinimu.
Stengdamossi apsaugoti savo gyvąjį ir maistingąjį turtą nuo tokių infekcijų, skruzdėlės net specialiai pasidengia baltomis simbiotinėmis bakterijomis, vadinamomis aktinobakterijomis. Iš tiesų Žemė yra namai maždaug 250 žemdirbyste užsiimančių rūšių, ir naujas tyrimas atskleidžia, kaip įspūdingai išsivystė žemdirbystės įgūdžiai nepriklausomai vieniems nuo kitų trimis atvejais.
Tai vadinama konvergentine evoliucija. „Prieš mažiau nei šimtą metų žmonės išmoko išskirti antibiotikus medicininiams tikslams, tuo tarpu skruzdėlės antibiotines išskyras savo grybų daržų priežiūrai naudoja milijonus metų“, – sako Arizonos universiteto profesorius asistentas Christianas Rabelingas.
Kas įdomiausia – atradimas padarytas aptikus skruzdėles, įstrigusias gintare, rastame Dominikos respublikoje. Kai kurie pavyzdžiai turėjo gilias „kišenes“, dar vadinamas „kriptomis“, kurias šiuolaikinės skruzdėlės naudoja nešiotis aktinobakterijoms. Kita skruzdėlė buvo aptikta padengta mažyčiais dujų burbuliukais, kurie greičiausiai susidarė kaip aktinobakterijų „kvėpavimo“ rezultatas.
Kaip savo ūkius prižiūri skruzdės
Gintarui – 15-20 milijonų metų, tačiau mokslininkai turi rimtų priežasčių manyti, kad skruzdėlės tokį „hobį“ atrado daug, daug anksčiau. Jie surinko 69 rūšių genetinius duomenis ir sujungę juos, sudarė didelę evoliucinio medžio dalį. Tai parodė, kad skruzdėlės aktinobakterijas pradėjo naudoti prieš 50-60 milijonų metų, ir tai nutiko trimis skirtingais bei nesusijusiais atvejais.
Tyrimas taip pat pateikia ir dar vieną nepaprastai įdomią idėją. Skruzdėlių kolonijos niekada nerodo jokių atsparumo antibiotikams ženklų, nors jos tą patį metodą naudoja milijonus metų. Atrodo, kad šiame susipynusiame skruzdėlių, grybų ir aktinobakterijų tinkle mes galime rasti būdą, kaip susitvarkyti su atsparumu antibiotikams – o tai yra vienas didžiausių problemų, su kuria pasaulis susidurs artimiausią šimtmetį.
Parengta pagal „IFL Science“.
