Nauji tyrimai rodo, kad žmonės greičiausiai išmedžiojo ir suvalgė didžiuosius tinginius (2)
Paskutinio ledynmečio pabaigoje, maždaug 35-90 proc. didelių gyvūnų (dar vaidinamų megafauna), gyvenusių už Afrikos ribų – išnyko. Žmonės šiuo atveju yra vieni pagrindinių įtariamųjų, tačiau įrodymai, kad mūsų protėviai privertė didžiuosius gyvūnus išnykti yra labai riboti. Tačiau naujas atradimas rodo, kad didieji tinginiai (angl. ground sloths), tuo metu gyvenę ant žemės, tikrai buvo medžiojami ir valgomi žmonių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandien daugiausia didelių gyvūnų galime sutikti Afrikoje, tačiau pakankamai nesenai kiekviename žemyne (išskyrus Antarktidoje) gyveno įvairiausi milžinai. Jau gan senai mokslininkai bando rasti atsakymą į klausimą, kiek šių gyvūnų galėjo išnaikinti žmonės – nesvarbu ar medžiodami, ar paprasčiausiai pakeisdami gyvūno aplinką, ir kiek jų vis dėl mirė dėl klimato pasikeitimo.
Mokslininkai daugiausia remiasi preliminarius laiku, kad dideli gyvūnai išnyko, nes tiesioginių įrodymų, kad tai padarė žmogus – praktiškai nėra. Ypač sunku išspręsti Šiaurės ir Pietų Amerikos gyvūnų išnykimo klausimą, nes žmonės ten atvyko pačioje paskutinio ledynmečio pabaigoje.
Campo Laborde archeologinė aikštelė, esantį Argentinos šiaurės rytuose, slepia daugybę išnykusios megafaunos kaulų, įskaitant ir didžiųjų tinginių, vaikščiojusių Pietų Amerikoje milijonus metų. Čia archeologams pavyko rasti ir nemažai iš kvarco ir silicio skalūno pagamintų įrankių.
Daktaras Gustavas Politis iš Nacionalinio Argentinos universiteto, net gi rado įpjovimo žymes ant vieno didžiojo tinginio šonkaulio. Jis teigia, kad vietos, kuriose buvo rasti įrankiai ir kaulai, yra per daug susijusios, kad būtų paprasčiausiai atsitiktinės. Šie įrankiai tikrai buvo panaudoti tinginių žudymui ir mėsinėjimui, be to, tai pirmasis įrodymas, kad žmonės didžiuosius tinginius tikrai medžiojo. Kai kurie įrankiai yra net gi pagaminti iš tinginių kaulų, o kiti, panašu, yra pagaminti iš gyvūnų, kurie mirė natūraliai, kaulų.
Patvirtinę, kad žmonės išties medžiojo didžiuosius tinginius, G.Politis ir jo komanda ėmė tirti šių kaulų amžių.
Nors anksčiau didžiųjų tinginių kaulai jau buvo tyrinėti ir priskirti Holoceno epochai – šiltajam periodui po ledynmečio, G.Politis ir jo komanda priėjo išvadą, kad kaulų amžius buvo nustatytas neteisingai. Jie ilgą laiką gulė pelkėtose vietose, dėl to kauluose esančio kolageno ėmė mažėti.
Naudodami alternatyvius datavimo metodus, mokslininkai iš naujo nustatė, kad rastas tinginys mirė paskutinio ledynmečio pabaigoje, o ne šiltuoju periodu. Jie taip pat sako, kad reikia iš naujo tirti ir kitus megafaunos kaulus, rastus Pietų Amerikos Pampose, nes jie irgi galėjo būti neteisingai priskirti Holoceno epochai. G.Politis sako, kad tinginiai Pampose greičiausiai išnyko panašiu metu kaip ir kitose Pietų Amerikos vietose – per, maždaug, 2000 metų nuo žmonių atvykimo, kad vėl mus paverčia pagrindiniai įtariamaisiais.
Parengta pagal „IFL Science“
