Žvelgiant iš viršaus Afrikoje esanti Namibo dykuma atrodo įspūdingai. Ji nuklota plikos žemės plotais, atrodančiais tarsi dievų, ligos ar laukinės gamtos prisilietimas – priklausomai nuo to, kieno pasakojimų apie šią dykumą klausytumėtės.

Mokslas kėlė įvairias versijas, tačiau nė viena nebuvo iki galo patvirtinta. Kad panaikintų visas abejones, mokslininkai nutarė paieškoti daugiau įrodymų, kaip susidarė šie paslaptingi „magiški“ apskritimai. Paaiškėjo, kad rasti atsakymą ne taip ir paprasta, rašo sciencealert.com.

Diskusijų dėl apskritimų kilmės priešakyje jau ilgą laiką yra ekologas Stephanas Getzinas iš Getingeno (Vokietija) universiteto. Pirmą kartą apskritimais jis susidomėjo studijuodamas Namibijoje.

Naujausias jo tyrimas paneigia teoriją, kad keistus apskritimus suformavo termitai. Mokslininko tyrimas taip pat pridėjo naujų detalių teorijoms, aiškinančioms, kaip iš tiesų susiformuoja keistieji ratilai. Didžiulis apskritimų plotas Namibijoje jau ne vieną dešimtmetį glumino ekologus, o tuomet 2014-aisiais S. Getzinas sužinojo, kad panašūs smėlėtos žemės, apjuostos aukštomis žolėmis, apskritimų plotai driekiasi ir sausringame Pilbaros regione Vakarų Australijoje.

Tai suteikė mokslininkui jo hipotezei patvirtinti reikalingą įrodymą. 2017-aisiais buvo pateiktas atsakymas: tiek Namibijoje, tiek Pilbaroje esantys magiškieji apskritimai atsirado dėl to, kad smėlyje dėl vandens kovoja augalų kolonijos. Tačiau tai tėra viena istorijos dalis.

Mokslas retai būna paprastas, o klausimai, ar dažnai prie šių plikų žemės plotų aptinkami termitai tėra tik keliautojai, ar mažučiai medkirčiai, prisidedantys prie apskritimų atsiradimo, išliko. Kad vieną kartą ir visiems laikams išsiaiškintų tiesą, S. Getzinas ir jo kolegos mokslininkai iš Izraelio bei Australijos sistemingai tyrė daugybę netoli Vakarų Australijos Niumano miesto esančių magiškųjų apskritimų: iškasė 154 duobes, kurių ilgis – 12 kilometrų.

Mokslininkai išsiaiškino, kad apskritimų viduje esančios žemės molio kiekis yra panašus. Jiems taip pat nepavyko aptikti termitų kelių, kurie galėtų reikšti, jog jų veikla suvaidino svarbų vaidmenį ratilų atsiradime. Kad dar kartą įsitikintų, mokslininkai nufotografavo didelius paviršiaus plotus pasitelkę bepiločius orlaivius, išskirdami ir pažymėdami vietas, kuriose augmenija aiškiai pakirsta savaninių termitų.

„Plotai, kuriuose dėl savaninių termitų išnykusi augmenija, sudaro tik maždaug pusę magiškųjų apskritimų dydžio. Mūsų tyrimas iš esmės parodė, kad apskritimų plotuose gali pasitaikyti termitų kolonijų, tačiau dalinė vietos koreliacija tarp termitų ir apskritimų neturi priežastinio ryšio“, – sakė S. Getzinas.

Tačiau šis Namibijos paslaptingųjų dykumos ratilų tyrimas taip pat padėjo atrasti naujų su jų atsiradimu susijusių detalių.

Iki šiol dauguma tyrimų susitelkdavo į santykinai pastovaus dydžio ir išsibarstymo apskritimus. S. Getzinui buvo įdomu, kokios aplinkos sąlygos apibrėžia jų susidarymo pradžią.

Pasitelkę „Google Earth“ vaizdus, S. Getzinas ir jo komanda nustatė grupę darinių, kurių dydis ir forma ne visiškai atitiko įprastinius apskritimus, tačiau vis vien buvo panašūs į juos. Kai kurių skersmuo buvo didesnis kaip 20 metrų – įprastinis maždaug 12 metrų skersmuo, palyginti su šiuo, atrodo menkas. Kiti driekėsi per drenažo linijas ar buvo susiformavę neįprastose vietovėse, pavyzdžiui, keliuose. Juos pastebėti ne taip paprasta kaip iki horizonto besidriekiančius plynių taškelius, tačiau šie keistieji žymesniųjų apskritimų pusbroliai padeda geriau apibrėžti tokį reiškinį sukūrusias sąlygas.

„Žemės drėgnumo tyrimai parodė, kad esant tokioms skirtingoms sąlygoms apskritimų vandens saugyklos funkcija yra gerokai menkesnė nei įprastomis vienodomis sąlygomis“, – aiškina S. Getzinas.

Mokslas pasižymi tuo, kad ginčai ir diskusijos nenutyla dar ilgai po to, kai regis, rasti visi įrodymai ir padarytos visos išvados. Nėra abejonių, jog šių keistų dykynių apskritimų tyrimai dar nebaigti, tačiau, ko gero, jau galima juos vadinti ne tokiais paslaptingais.

Komentarai ()