Milžiniška plūduriuojanti vulkaninė uoliena, kuri susidarė po Ramiojo vandenyno povandeninio ugnikalnio išsiveržimo, lėtai dreifuoja Australijos pakrantės link. Toks reiškinys privertė mokslininkus nuoširdžiai tikėtis, kad tai gali būti naudinga nykstančiam Didžiajam barjeriniam rifui.

Ši didžiulė plūduruojanti sala, kurios dydis yra lygus 20 000 futbolo aikščių ir sudaryta iš vulkaninės uolienos, kuri yra pakankamai lengvai plūduriuoja vandens paviršiuje, pasirodė tik prieš keletą savaičių, po įtariamo povandeninio ugnikalnio išsiveržimo netoli Tongos, skelbia sciencealert.com.

Palydoviniai vaizdai pirmą kartą atskleidė milžinišką formaciją vandens paviršiuje rugpjūčio 9 d. Vaizdai sutapo su jūreivių pranešimais.

Įspūdingiausi pastebėjimai buvo iš Australijos nuotykių katamarano „ROAM“ įgulos. Jie teigia atsidūrę didžiulėje plūduriuojančių uolų, „visiškai uždengiančių vandenyno paviršių“, aplinkoje.

„Šis uolienų ruožas, kuris sudarytas iš akmenų nuo karoliukų iki krepšinio kamuolio dydžio toks tankus, kad net vandens nesimato. Ruožas tęsėsi tiek, kad galėjome matyti mėnulio šviesoje ir apšvietę savo prožektoriumi“, – „Facebook“ įraše rašė jūreiviai.

Tokią pat patirtį papasakojo ir jūreivis Shannon Lenz, kuris „YouTube“ paskelbė neįtikėtinus plaukimo per uolienas kadrus:

„6–8 valandas plaukėme pro pemzos lauką. Daug laiko nematėme vandens. Tai buvo tarsi arimas per lauką. Manėme, kad pemza yra mažiausiai 6 colių storio“, – rašė Lenzas.

Nors šis reiškinys gali kelti pavojų laivams, mokslininkai džiaugiasi naujienomis apie pemzos formavimąsi, juo labiau, kad pemzos dėmė dreifuoja link Australijos rytinės pakrantės. „Tai yra potencialus Didžiojo barjerinio rifo atstatymo mechanizmas“, – sako geologas Scottas Bryanas iš Kvinslando technologijos universiteto (QUT).

„Remiantis praeitais pemzos plūdurais, kuriuos tyrėme per pastaruosius 20 metų, šis reiškinys turėtų į Didįjį barjerinį rifą atplukdyti naujus sveikus koralus ir kitus rifų gyventojus“.

Anot Bryano ir kitų QUT tyrinėtojų, tikimasi, kad plūduriuojančios uolienos praplauks Naująją Kaledoniją bei Vanuatu ir gali praeiti per koralų rifų sritis rytinėje Koralų jūroje. Svarbu, kad tai turėtų įvykti tuo pačiu metu, kai vėliau eina regionas per pagrindinį koralų nerštą, kuris galėtų paversti uolėtą pemzą keliaujančia ekosistema.

„Šiuo metu pemza yra bevaisė ir nevaisinga, tačiau per ateinančias kelias savaites organizmai prie jos prilips“, – sako Bryanas.

„Jis galės kaupti koralus ir kitus rifus kuriančius organizmus, o paskui įnešti juos į Didįjį barjerinį rifą. Kiekvienas pemzos gabalas yra lyg transporto priemonė. Tai namai ir transporto priemonė jūrų organizmams, kad jie galėtų pritvirtinti ir perplaukti vandenyna, jog pasiektų Australiją “.

Nors pemza ir jos naudingi dumbliai, koralų ir kitų jūrinių gyvūninių formų gyvūnai gali padėti iš dalies atkurti Didžiojo barjerinio rifo organines medžiagas, kiti sako, kad turime racionaliai pažvelgti į šią netikėtą naudą.

„Rifų nebeliks, jei nepradėsime spręsti antropogeninio šilimo“, – reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus apie pemzą, asmeninėje „Twiter“ paskyroje paskelbė jūrų biologas Terry Hughesas iš James Cook universiteto.

„Koralų rifų krizės neišspręs robotai, ventiliatoriai, plastikiniai koralai ar akvariumas – turime pašalinti pagrindines priežastis, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“.

Komentarai ()