Ledo sluoksnis Grenlandijoje ir Antarktidoje, kur yra tiek sušalusio vandens, kad vandenynų vandens lygį būtų galima pakelti 65 metrus, tirpsta pagal blogiausią Jungtinių Tautų scenarijų, pirmadienį pranešė mokslininkai, atkreipę dėmesį į dabartinių klimato kaitos modelių trūkumus.

Ledo masės sumažėjimas dėl jo tirpsmo 2007-2017 metais beveik idealiai atitinka pačias ekstremaliausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozes, kuriomis remiantis iki 2100 metų abu šie ledo sluoksniai gali pasaulio vandenynų vandens lygį pakelti iki 40 cm, leidinyje „Nature Climate Change“ skelbia mokslininkai.

Toks vandens lygio padidėjimas turėtų siaubingų pasekmių visame pasaulyje: padidėtų destrukcinė audrų galia, o pakrančių regionai, kur gyvena šimtai milijonų žmonių, kentėtų nuo pasikartojančių didelių potvynių.

Toks prognozuojamas vandens lygio padidėjimas yra beveik tris kartus didesnis už vidutines 2014 metais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengtos vertinimo ataskaitos prognozes. Anuomet prognozuota, kad vandens lygis dėl visų šaltinių, įskaitant ir ledo sluoksnių kalnuose tirpimo ir šylančių vandenynų vandens lygio augimo, padidės 70 cm.

Nepaisant šio akivaizdaus skirtumo tarp stebimos realybės, jog ledo sluoksnių tirpimas spartėja, ir šias tendencijas stebinčių modelių, praėjusiais metais paskelbtoje specialioje IPCC ataskaitoje dėl planetos įšalusių regionų buvo paliktos tos pačios amžiaus pabaigos prognozės Grenlandijai, o Antarktidos atveju ledo tirpsmo prognozė buvo tik šiek tiek padidinta pagal didžiausio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimo scenarijų.

„Mums reikia parengti naują blogiausią scenarijų kalbant apie ledo sluoksnių tirpimą, nes jie jau dabar tirpsta pagal mūsų esamą scenarijų“, – agentūrai AFP sakė Lydso universiteto Poliarinio stebėjimo ir modeliavimo centro mokslininkas ir naujausios analizės pagrindinis autorius Thomas Slateris.

„Jūrų lygio prognozės yra itin svarbios padedant vyriausybėms planuoti savo klimato politiką bei rengiant pasekmių švelninimo ir adaptacijos strategijas, – sakė jis. – Jeigu nuvertinsime būsimą jūros vandens lygio kilimą, tuomet šios priemonės bus neadekvačios ir pavers pakrančių bendruomenes pažeidžiamas.“

Praėjusiais metais paskelbto mokslinio darbo rezultatai rodo, kad, jeigu ledo sluoksnių tirpimas atitiks IPCC prognozių viršutinę ribą, tuomet iki amžiaus vidurio maždaug 50 mln. žmonių kasmet susidurs su potvynių pakrančių rajonuose problema.

Pusiausvyra apsivertė

Jeigu jūros vandens lygis padidės mažiausiai vienu metru, kasmet įvairioms pakrančių apsaugos nuo potvynių priemonėms teks išleisti nuo 70 mlrd. JAV dolerių.

Keli veiksniai paaiškina, kodėl klimato kaitos modeliai, kuriais paremtos Jungtinių Tautų vandens lygio kilimo prognozės, neatsižvelgė į ledo sluoksnių tirpimą, rodo nauja analizė.

Ledo sluoksnių tirpimo modeliai gana tiksliai atspindi laipsnišką ilgalaikį pasaulio atšilimą, dėl kurio temperatūra ašigaliuose kyla gerokai sparčiau nei kitose planetos dalyse. Tačiau jiems iki šiol nepavyko atspindėti trumpalaikių klimatinių svyravimų, kurie patys savaime daro didelį poveikį klimato kaitai.

„Grenlandijos atveju, ledo tirpimą daugiausia skatina paviršinis tirpimas karštomis vasaromis. Šių procesų AR5 simuliacijos nefiksuoja, – sakė Th. Slateris, turėdamas omeny 2014 metais paskelbtą IPCC ataskaitą, kuri buvo jau penktoji nuo 1992 metų. – Mums reikia geriau suprasti šiuos dalykus, kad galėtume tiksliai prognozuoti jūros vandens kilimą.“

Iki XXI amžiaus pradžios Vakarų Antarktidoje ir Grenlandijoje ledo sluoksniai iš esmės padidėjo tiek, kiek buvo sumažėję. Kitais žodžiais tariant, masės praradimą kompensavo šviežias snygis.

Per pastaruosius du dešimtmečius dėl spartėjančio pasaulinio atšilimo ši pusiausvyra apsivertė. Praėjusiais metais Grenlandijoje ištirpo rekordinis kiekis ledo – 532 mlrd. tonų. Tai reiškia, kad kiekvieną sekundę į Atlanto vandenyną pateko tiek šalto šviežio vandens, kiek tilptų į šešis olimpinio dydžio baseinus. Šiam vandens kiekiui praėjusiais metais teko 40 proc. jūros vandens lygio padidėjimo.

Naujos kartos klimato kaitos modeliai, geriau atspindintys tai, kaip ledo sluoksniai, vandenynai ir atmosfera sąveikauja, parems kitą IPCC svarbią ataskaitą, kuri bus užbaigta ateinančiais metais, sako Th. Slateris.

Kito tyrimo išvadose, kurios anksčiau šį mėnesį buvo paskelbtos Europos geomokslų sąjungos žurnale „The Cryosphere“, Th. Slateris su kolegomis nurodė suskaičiavęs, kad 1994-2017 metais Žemės ledo masė, įskaitant kalnų ledynus, Arkties ledo dangą ir minėtus du ledo sluoksnius, sumažėjo beveik 28 trln. tonų.

Tik mažiau nei pusė šio kiekio prisidėjo prie jūrų vandens lygio kilimo. Pavyzdžiui, Arkties ledo danga formuojasi vandenyne, todėl neprisideda prie jūros lygio kilimo, kai ledas tirpsta.

Jie taip pat nustatė, kad ledo tirpimo greitis minėtu laikotarpiu paspartėjo beveik 60 proc.

Komentarai ()