Keblu išsiaiškinti, kaip Žemė galėjo atrodyti prieš milijardus metų, kai joje atsirado gyvybė. Geologai dabar tvirtina suradę daugiau įrodymų, kurie patvirtina hipotezę, jog Žemė buvo kitokia nei planeta, kurioje gyvename šiandien.

Remiantis nauja Žemės mantijos bruožų per ilgą istoriją analize, manoma, kad mūsų pasaulį kadaise buvo apėmęs didžiulis vandenynas, kuriame buvo labai mažai arba visai nebuvo sausumos. Tai buvo didžiulė permirkusi kosminė uola, rašo „Science Alert“.

Tad kur dingo visas vanduo? Pasak mokslininkų grupės, kuriai vadovavo Harvardo universiteto atstovas Junjie Dongas, mineralai, esantys giliai mantijos viduje, lėtai nugėrė senovės Žemės vandenynus ir paliko tai, ką turime šiandien.

„Apskaičiavome vandens kiekį kietoje Žemės mantijoje, priklausomai nuo mantijos temperatūros“, – darbe rašė mokslininkai.

„Mes aptikome, kad vandens kiekis mantijoje ankstyvojoje planetos formavimosi stadijoje buvo mažesnis už tą, kurį mantija talpina dabar. Taigi, visas tas vanduo anksčiau buvo Žemės paviršiuje ir formavo žymiai didesnius vandenynus“, – tvirtino mokslininkai.

Tyrėjų teigimu, gali tekti iš naujo įvertinti seniai egzistuojančią prielaidą, kad vandenynų paviršiaus tūris per geologinę Žemės raidą išliko beveik pastovus.

Manoma, kad giliai po žeme dalis vandens gali būti laikoma cheminių junginių ir mineralų pavidalu – dviem aukšto slėgio vulkaninio mineralo olivino formomis.

J.Dongo ir kitų mokslininkų tyrimai parodė, kad žemėjant temperatūrai olvinų gebėjimas talpinti vandenį sudarančių elementų atomus yra mažesnis. Kadangi tik susiformavusios Žemės branduolys buvo karštesnis nei yra dabar, tai reiškia, kad vandens saugojimo mantijoje talpa yra didesnė nei buvo kadaise.

Šio tyrimo išvados mums gali taip pat padėti ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų. Stebėjimai rodo, kad vandenynais padengtų pasaulių mūsų visatoje yra daug, todėl šių šlapių planetų ieškojimas gali padėti identifikuoti potencialiai svetingus pasaulius.

Komentarai ()