Mokslininkai sugavo daugeliui neregėtą žinduolį, kuris deda kiaušinius: tokių pasaulyje – tik dvi rūšys (Video) ()
Australijos Tono upėje vos sušnarėjus ir tekštelėjus oranžiniam plūdurui, du australų mokslininkai jau žino, kad sugavo tai, ko ieškojo – paslaptingąjį ančiasnapį.
Garsėjantys plokščiu snapu, plėvėtomis kojomis ir nuodingais pentinais, ančiasnapiai yra vos iš dviejų žinduolių rūšių pasaulyje, dedančių kiaušinius. Daugelis australų niekada nėra jų regėję laukinėje gamtoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiems tiek vandenyje, tiek sausumoje gyvenantiems gyvūnams grėsmę kelia ekstremalūs gamtos reiškiniai, todėl mokslininkai suaktyvino pastangas juos suskaičiuoti ir užkirsti kelią jų išnykimui.
„Kai tik pagauname ančiasnapį, pirmiausia stengiamės išsiaiškinti, ar mes nebuvome pagavę jo anksčiau? Mums labai svarbu tiksliai nustatyti jų skaičių. Taigi mes juos sužymime, paprastai čia, ant odos. Panašu, kad šio ančiasnapio dar nebuvome pagavę. Tai labai gera žinia, nes iš tikrųjų tai reiškia, kad ančiasnapių yra daugiau, negu iš pradžių manėme“, – teigė Naujojo Pietų Velso universiteto (NPVU) ekologas, mokslų daktaras Giladas Bino.
Per pastaruosius 30 metų ančiasnapių skaičius sumažėjo 30 proc., o jų arealas susitraukė daugiau kaip penktadaliu, pernai nustatė vienas NPVU tyrimas.
„Jie yra gana paslaptingi. Daugybė žmonių vyksta į laukinę gamtą ir jiems nepavyksta pamatyti ančiasnapio. Jeigu mums pasiseks, mes pamatysime ančiasnapį ar kelis ančiasnapius, plaukiojančius paviršiuje. Tačiau jei nenaudotume tinklo, tikrai būtų sunku sužinoti, ar čia yra ančiasnapių“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto tyrimų asistentė, mokslų daktarė Tahneal Hawke.
Mokslininkai gaudo ančiasnapius tinklais, juos užmigdo ir tuomet pritvirtina elektronines mikroschemas. Jie taip pat paima kraujo bei šlapimo mėginius, atlieka genetinę biopsiją ir surenka išmatų bei kailio mėginius, kad išsiaiškintų, kuo minta ančiasnapiai.
„Taigi ką tik apžiūrėjome šį dailų ančiasnapį ir paėmėme iš jo visus mėginius. Tai patelė, suaugusi patelė, ir ji atrodo tikrai sveika“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto ekologas, daktaras G. Bino.
Be ekstremalių oro sąlygų, ančiasnapių populiacijai daug žalos daro užtvankos, žemės plotų valymas ir vandens kelių diversifikavimas. Galvijai naikina upių šlaitus, kuriuose ančiasnapiai rausia olas. Invazinės gyvūnų rūšys, žvejybos tinklai ir plastiko šiukšlės taip pat kelia grėsmę šiems gyvūnams.
„Manau, kad yra daug gyvūnų rūšių, apie kurias mes išgirstame tuomet, kai jau būna per vėlu, kai būname pasiekę galutinį tašką, kuriame nebėra kelio atgal. Kalbant apie ančiasnapius, turime vis daugiau įrodymų, kad jų skaičius mažėja.
Tačiau, manau, taip pat turime tikrai unikalią progą tai sustabdyti. Jei įsikišime dabar, ateityje tikrai galėsime užkirsti kelią šių gyvūnų nykimui, ir, tikėkimės, ančiasnapiai gyvens šalia dar daugybę metų“, – teigė Naujojo Pietų Velso universiteto tyrimų asistentė, mokslų daktarė Tahneal Hawke.