Herpetologas, dokumentavęs savo mirtį dėl mokslo: vos po 24 valandų laukė klaiki mirtis – viską lėmė vienintelė fatališka klaida (Foto, Video) (4)
Vos viena klaida lėmė mirties nuosprendį, bet mokslui atsidavęs herpetologas nusprendė smulkiai dokumentuoti savo mirtį dienoraštyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karlas Pattersonas Schmidtas buvo žymus amerikiečių herpetologas, tyręs varliagyvius ir roplius. Jis dirbo Amerikos gamtos istorijos muziejuje Niujorke, o paskui – Fildo muziejuje Čikagoje, kur dirbdamas keletą kartų išvyko į Centrinę ir Pietų Ameriką rinkti muziejui skirtų egzempliorių. Jis taip pat buvo Amerikos ichtiologų ir herpetologų draugijos prezidentas.
Per savo ilgą mokslinę karjerą Schmidtas turėjo daugybę mirtinų gyvačių. Tačiau 1957 m. jis padarė lemtingą klaidą, neįvertindamas jaunos bumslango (Dispholidus typus) gyvatės toksiškumo, kurią jam atsiuntė Linkolno parko zoologijos sodo direktorius. Schmidtui su kolegomis apžiūrinėjant roplį, susijaudinusi gyvatė pravėrė burną ir iltimis kirto į Schmidto kairįjį nykštį.
„Aš paėmiau gyvatę iš daktaro Roberto Ingerio, negalvodamas apie bet kokias atsargumo priemones, ir ji nedelsdama įkando man į pirmą kairiojo nykščio sąnarį. Įkandimas buvo atliktas tik su užpakalinėmis iltimis ir tik dešinioji iltis pilnai sulindo į pirštą – iki viso 3 mm ilgio“, - savo žurnale rašė Karlas Schmidtas.
Mažiau nei po 24 valandų jis mirė.
Karlas Schmidtas, kaip ir daugelis to meto herpetologų, netikėjo, kad bumslango gyvatės nuodai turi mirtiną dozę, reikalingą žmonėms nužudyti, nors recenzuoti tyrimai parodė ką kita.
Užuot gydęs savo žaizdą, Schmidtas iš darbo traukiniu grįžo namo ir savo dienoraštyje pradėjo rašyti nuodų poveikį. Schmidtas manė, kad gydymas sutrikdys jam dokumentuoti patiriamus simptomus.
Savo dienoraštyje jis rašė:
16:30-17:30 – stiprus pykinimas, bet be vėmimo.
17:30-18:30 – stiprus šaltkrėtis ir drebulys, po to karščiavimas 38,7 °C. Burnos gleivinė pradėjo kraujuoti apie 17:30, matyt, daugiausiai iš dantenų.
20:30 – suvalgiau du gabalėlius pieninių skrebučių.
21.00–00.20 val. – miegojau puikiai. Šlapinimasis 00:20, daugiausia kraujas, bet nedidelis kiekis. Išgėriau stiklinę vandens 4:30 val., po to smarkiai pykino ir vėmiau, skrandžio turinys buvo nesuvirškinta vakarienė. Pasijutau daug geriau ir miegojau iki 6:30.
Tęsinys kitame puslapyje:
Pabudęs Schmidtas toliau užrašinėjo savo pastebėjimus:
Rugsėjo 26 d. 6.30 val. – temperatūra 36,7 °C. Pusryčiams valgiau javų dribsnius ir apkeptus kiaušinius ant skrebučių su obuolių padažu bei gėriau kavos. Maždaug kas tris valandas nėra šlapimo, bet 30 ml kraujo. Burnos ir nosies kraujavimas tęsiasi, bet ne per daug.
Po pietų Schmidto būklė pradėjo blogėti. Jis paskambino savo žmonai, bet kol atvyko pagalba, Schmidtas sunkiai kvėpavo ir nereagavo. Buvo bandyta jį gaivinti, bet nepavyko.
Rugsėjo 26 d., prieš 15 val., Schmidtas buvo atgabentas į ligoninę, kur buvo paskelbtas mirusiu. Jo skrodimas atskleidė didelį vidinį kraujavimą.
Šiandien bumslangas laikomas viena mirtingiausių Afrikos gyvačių. Įprasti simptomai po įkandimo apima išplitusią intravaskulinį krešėjimą – būklę, kai per visą kraujotaką susidaro maži kraujo krešuliai, blokuojantys smulkias kraujagysles, o po to savaiminis kraujavimas į audinius. Kai Schmidtas buvo atvežtas į ligoninę, jam kraujavo iš akių, plaučių, inkstų, širdies ir smegenų. Auka iš esmės kraujuoja iki mirties.
Po nelaimingo įvykio daugelis diskutavo, ar Schmidtą būtų buvę galima išgelbėti, jei jis būtų nedelsdamas kreipęsis į gydytoją. Sunku tiksliai žinoti, nes tuo metu nebuvo konkrečių priešnuodžių prieš bumslango nuodus.
Ironiška, kad bumslangas iš tikrųjų yra nedrąsi gyvatė, kuri bėgs nuo visko, kas per didelis suėsti, ir kanda tik tada, kai žmonės bando gyvūną paimti į rankas, jį sugauti ar nužudyti. Schmidto mirtis įvyko dėl neatsargumo, kurį paskatino anuometinėje mokslo bendruomenėje vyravęs klaidingas įsitikinimas, kad bumslangai yra nekenksmingos gyvatės.
Schmidtas buvo vienas svarbiausių XX amžiaus herpetologų. Jis suteikė pavadinimus daugiau nei 200 rūšių ir buvo pagrindinis koralų gyvačių ekspertas. Jo padovanota daugiau nei 15 000 herpetologinės literatūros veikalų sudarė pagrindą Karlo P. Schmidto memorialinei herpetologinei bibliotekai, esančiai Fildo muziejuje.
