Sibire rado „turbūt geriausiai išsilaikiusį ledynmečio gyvūną“: atrodo taip gerai, jog matosi net išlikę ūsai (Foto, Video) ()
Mokslininkai Sibire, amžinajame įšale rado du išskirtinai gerai išsilaikiusius urvinio liūto jauniklius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepaisant to, kad jaunikliams jau dešimtys tūkstančių metų, jie yra vieni iš labiausiai išsilaikiusių ledynmečio egzempliorių, iki pat ūsų, todėl juos galima atidžiai ištirti, siekiant nustatyti, kaip jie gyveno ir mirė.
Amžinasis įšalas puikiai išsaugo senovinę gyvybę tūkstančius metų. Pastaraisiais metais mokslininkai atrado vilkų ir jų jauniklių liekanas, daugiau kaip milijono metų mamuto DNR ir netgi sugebėjo pažadinti kirminus bei kitus mikroorganizmus iš tūkstantmečius trukusio miego.
Tačiau nauji radiniai yra ypač įspūdingi. 2017 ir 2018 metais Sibiro Semjueljako upės pakrantėje iš amžinojo įšalo buvo ištraukti du urvinio liūto jaunikliai, kurių kailis, oda, dantys, minkštieji audiniai ir organai buvo mumifikuoti ir nepažeisti. Jie buvo 15 m atstumu vienas nuo kito ir atrodė kaip patinas ir patelė, kuriuos mokslininkai pavadino Borisu ir Sparta.
„Sparta yra turbūt geriausiai išsilaikęs ledynmečio gyvūnas, kuris kada nors buvo rastas, ir yra daugiau ar mažiau nepažeistas, išskyrus tai, kad kailis šiek tiek susiraukšlėjęs. Ji netgi išsaugojo savo ūsus“, – sako tyrimo bendraautorė Love Dalén.
„Borisas yra šiek tiek labiau pažeistas, bet vis tiek gana gerai išsilaikęs“.
Gyvūnų būklė leido komandai paimti mėginius ir nustatyti jų amžių naudojant radioanglies metodą – ir tai lėmė stebėtiną rezultatą. Pora nebuvo brolis ir sesuo, ir nepaisant to, kad jie buvo arti vienas kito, jie nebuvo iš to paties laikotarpio. Sparta buvo maždaug 28 000 metų, o Borisas buvo daugiau nei 43 000 metų senumo.
Remiantis jų dydžiu ir dantų išsivystymu, abu mirė nuo vieno iki dviejų mėnesių amžiaus. Tyrimo komandos teigimu, kad gyvūnai būtų taip gerai išsilaikę, jie turėjo būti palaidoti staiga. Manoma, kad urviniai liūtukai galėjo būti padengti purvo nuošliauža ar galbūt pateko į plyšį lede. Jų kaulai buvo šiek tiek pažeisti, tačiau jokie ženklai nerodo, kad jie tapo plėšrūnų aukomis.
Mokslininkai teigia, kad būsimame darbe bus bandoma atsekti visą Spartos genomą, o tai galėtų atskleisti daugiau informacijos apie urvinius liūtus, kurie buvo paplitę keliuose žemynuose pleistoceno periodu, kol jie išnyko maždaug prieš 14 000 metų.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Quaternary“.
