Mokslininkai vandenyne aptiko mirtiną parazitą, pažeidžiantį aukos smegenis ir plaučius: jį perdavė patys žmonės ()
Sališo jūros gyventojus pradėjo naikinti mirtina grybelinė infekcija. Iš kur ji atsirado?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje grybeline infekcija užsikrėtė šimtai gyvūnų ir žmonių Britų Kolumbijoje ir Vašingtono valstijoje. Mokslininkai nustatė, kad ši infekcija taip pat žudo Sališo jūroje gyvenančias jūrų kiaules ir delfinus, ir galbūt šiems žinduoliams pradėjo kenkti net anksčiau nei žmonėms.
2021 m. spalio 21 d. žurnale „Diseases of Aquatic Organisms“ buvo paskelbtas mokslinis darbas, kurį atlikę tyrėjai analizavo, kaip žmonių sausumoje sukelti pokyčiai paveikia jūrų gyvūnus.
Konkrečiai turimas omenyje grybelis Cryptococcus gattii, informuoja scitechdaily.com. Vadovaujant Kalifornijos universitetui, mokslininkų komanda iš Kanados ir Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regiono išsiaiškino grybelinės infekcijos protrūkio tarp jūrų gyvūnų istoriją. Jie analizavo duomenis, kuriuos per keletą dešimtmečių surinko veterinarai, mikrobiologai, jūrų žinduolių biologai ir į pranešimus apie į krantą išmestus jūrų žinduolius sureagavę asmenys.
Cryptococcus gattii sukelia plaučių ir smegenų ligas. Šis grybelis tarpsta dirvožemyje ir ant medžių. Užsikrečiama įkvėpus jo sporų. Laimei, užkratas neperduodamas žmogaus žmogui. Paprastai Cryptococcus gattii aptinkamas tropikų ir subtropikų miškuose. Regis, šiam mieliniam grybeliui patinka eukaliptai. Į JAV Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regioną jis greičiausiai atkeliavo XX a. pradžioje, tačiau tikslai nežinoma, kokiu būdu.
1999 m. Vankuverio saloje žmonės, naminiai ir laukiniai sausumos gyvūnai užsikrėtė Cryptococcus gattii. Vėliau infekcija išplito ir žemyninėje Britų Kolumbijos dalyje, taip pat Vašingtone, Oregone bei Kalifornijoje. Mokslininkai atrado, kad nuo šio patogeno Sališo jūroje nugaišo 42 delfinai ir jūrų kiaulės, įskaitant paprastąsias jūrų kiaules, Dallo jūrų kiaules ir Ramiojo vandenyno baltašonius delfinus.
Statybos, miškų kirtimas ir kita dirvožemį ardanti veikla gali aerozolizuoti Cryptococcus gattii sporas, o netoliese gyvenantys žmonės ir gyvūnai jų įkvepia ir suserga.
„Keisdami aplinką precedento neturinčiu tempu, ateityje galime susidurti su naujomis ligomis, paveikiančiomis žmones ir gyvūnus“, – pareiškė pagrindinė tyrimo autorė, mokslo darbuotoja Sarah Teman, dirbanti organizacijoje „SeaDoc Society“, kuri priklauso Kalifornijos universiteto Veterinarijos medicinos fakulteto centrui „Karen C. Drayer Wildlife Health Center“.
Nuo Cryptococcus gattii sukeltos infekcijos nugaišusių jūrų gyvūnų palaikai buvo rasti netoli tų sausumos vietų, kur vykdoma pirmiau minėta dirvožemį ardanti veikla. Galima daryti prielaidą, kad grybelio sporos nusileido ant vandens paviršiaus ir jas įkvėpė į paviršių išnirę delfinai ir jūrų kiaulės.
Tyrėjai taip pat rado įrodymų, kad pirmąja tikėtina Cryptococcus gattii infekcijos auka Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regione 1997-aisiais – dvejais metais anksčiau, nei buvo nustatytas pirmasis žmogaus užsikrėtimo atvejis – galėjo tapti Dallo jūrų kiaulė.
„Jūrų žinduolius neretai tyrinėjame todėl, kad jie vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje, be to, tai labai įdomūs gyvūnai, – sakė studijoje dalyvavęs „SeaDoc Society“ laukinių gyvūnų veterinaras Joe Gaydosas. – Deja, dažnai pamirštame, jog jie gali mus įspėti apie ligas, keliančias pavojų ir žmonėms.“