Kaip atskirti, ar jūsų katė yra psichopatė? „Įžūlumas, niekšiškumas ir nesitvardymas“ joms įgimti ()
Liverpulio universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad psichopatijos požymių galima aptikti bet kurios naminės katės elgesyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įdomu tai, kad patys gyvūnai eksperimente visiškai nedalyvavo. Liverpulio zoopsichologai apklausė 2042 kačių laikytojus, pasiūlę jiems naujai sukurtą testą „Cat-Tri+“.
Kačių savininkams buvo pateiktas 46 teiginių sąrašas, pavyzdžiui, „mano katė kankina savo grobį, o ne iš karto jį nužudo“, „mano katė garsiai miaukia be jokios aiškios priežasties“, „mano katė labai dirgli“ ir taip toliau.
Respondentų paprašyta įvertinti kiekvieną frazę nuo 1 (niekada) iki 5 (labai dažnai). Be to, teste buvo analizuojami tokie bruožai kaip įprotis tupėti kur nors aukštai, dominavimas prieš kitus katinus, urzgimas puolant žmones, taip pat įžūlumas, niekšiškumas ir nesitvardymas.
Peržiūrėję rezultatus mokslininkai padarė išvadą, kad absoliučiai kiekviena naminė katė turi tam tikrų įvairaus sunkumo psichopatijos požymių. Daroma prielaida, kad nukrypimai neatsirado staiga, o susidarė dėl evoliucijos. Tam tikru gyvenimo gamtoje etapu būtent „įžūlumas, niekšiškumas ir nesitvardymas“ suteikė katėms pranašumą prieš likusius savo giminės atstovus, o nedraugiškumas kitų gyvūnų atžvilgiu leido išgyventi natūralios atrankos sąlygomis.
Žmonija kates prijaukino maždaug prieš 9500 metų, o per tą laiką jos neturėjo laiko išsiugdyti socialinio elgesio įgūdžių – priešingai nei, pavyzdžiui, šunys, kurių prijaukinimo laikas 2–3 kartus ilgesnis.
Beje, tai reiškia, kad agresyvus ir nedraugiškas elgesys katėms yra absoliučiai normalus ir laikyti jį psichopatišku įmanoma tik vertinant pagal žmogaus standartus. Netgi priešingai: būtent taikus ir meilus katinas rodo nukrypimą nuo kačių psichikos normos. Akvariumo žuvytėms lygiai taip pat galima priskirti tam tikrą „autizmo spektro sutrikimą“ dėl to, kad jos neišeina iš akvariumo ir nekalba.
Laimei, mokslininkai nesiūlo, kad šeimininkai kažkaip paveiktų savo augintinius, bandydami pakoreguoti jų psichiką. Tyrimo išvadose teigiama, kad antisocialus elgesys ir agresija yra laukinė kačių prigimtis, kurios neįmanoma pakeisti.
Savininkai turi su tuo susitaikyti ir atitinkamai prisitaikyti, kad pagerintų gyvenimo kokybę – tiek savo, tiek gyvūno. Pavyzdžiui, jei katė surinko neįprastai aukštus balus „Cat-Tri+“ skalėje, šeimininkas turėtų nupirkti jai „namuką“ ir įrengti daugiau stulpų draskymui.
Apskritai kačių mylėtojai ir taip puikiai supranta visas savo augintinių elgesio ypatybes. Nedaugelis bando jas perauklėti, katės priima tokias, kokios yra ir vertina, be kita ko, už savarankiškumą ir nenuspėjamumą. Jei kas nors nėra patenkintas tokia padėtimi, gali palaukti dar 10-15 tūkstančių metų. Per šį laiką katės galutinai socializuosis, taps nepaprastai draugiškos ir išmoks atsinešti šlepetes. Nors…
