Žaliasis spindulys - kas tai? (Video) (6)
Vos tik besileidžianti Saulė visiškai pranyksta iš regos lauko, paskutinis šviesos sumirgėjimas atrodo stebinančiai žalias. "Žaliasis spindulys", dar kartais vadinamas "Žaliuoju blyksniu" - tai ne superherojus, o realiai egzistuojatnis optinis atmosferos reiškinys, kurio fizika yra gerai išaiškinta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Reiškinys gali būti stebimas ne visur - tam reikia gerai matomos tolimos horizonto linijos, skaidraus oro ir tinkamo momento, kadangi reginys trunka vos kelias sekundes. Reiškinį sukelia Žemės atmosferos sluoksniai, kurie suveikia tarsi baltą šviesą išsklaidanti prizmė.
Žalieji blyksniai ir žalieji spinduliai atsiranda vos tik nusileidus Saulei, arba vos tik prieš jai patekant. Tuo metu virš Saulės sekundei ar dviems pasirodo žalios spalvos dėmė. Tiesa, tai galima stebėti ne tik horizonte, bet ir virš kalnų viršūnių arba viršutinio debesų krašto, stovint ant žemės paviršiaus arba skriejant lėktuvu, esant tinkamoms apšvisetumo sąlygoms. Itin retais atvejais blyksnyje dominuoja mėlyni spinduliai, ir tada reiškinys yra vadinamas "mėlynuoju blyksniu".
Žaliojo blyksnio paslaptis slypi šviesos spindulių lūžyje. Atmosferoje šviesa tarsi prizmėje yra iškaidoma į sudedamąsias dalis: šviesa žemutiniuose tankesniuose oro sluoksniuose juda lėčiau nei viršuje esančiuose retesniuose sluoksniuose. Dėl to Saulės spinduliai skrieja trajektorijomis, kurių forma tam tikru laipsniu atitinka Žemės paviršiaus išlenktumą. Didesnio dažnio šviesos spinduliai (žali bei mėlyni) išlenkiami daugiau nei žemesnio dažnio šviesos spinduliai (raudoni ir oranžiniai), todėl žali ir mėlyni viršutinio besileidžiančios Saulės disko krašto spinduliai išlieka matomi net tada, kai raudonuosius spindulius nuo mūsų akių uždengia Žemės paviršiaus išlenktumas.Kartais žaliuosius blyksnius sustiprina miražo reiškiniai, kai dėl padidėjusio atmosferos tankio gradiento spinduliai optiškai dar stipriau lenkiami. Reiškinys geriausiai matomas skaidriame ore, kai papildomos atmosferos dalelės neišsklaido šviesos ir jos kuo daugiau pasiekia stebėtojo akis. Kartais susidaro melsvasis blyksnis, tačiau paprastai melsvos spalvos spinduliai yra išsklaidomi ir sugeriami, todėl mus pasiekianti šviesa atrodo žalia. Stebėjimui naudojant net nestipriai didinančius optinius prietaisus, viršutiniame Saulės disko krašte praktiškai bet kurio saulėlydžio metu galima matyti ploną žalią juostelę. Tačiau aiškiau matomiems tokio tipo reiškiniams susidaryti būtinas kuo stipresnis atmosferos išsisluoksniavimas ir oro tankio pokyčiai. Tada blyksnio trukmė pailgėja nuo akimirkos iki poros ar trejeto sekundžių.